Bazilikas kvapusis (lot. Ocimum basilicum)

Teksto dydis:


(lot. Ocimum basilicum)

Prieskonio aprašymas
Kvapiojo baziliko tėvynė – Pietų Azijos šalys. Šis augalas buvo žinomas Senovės Graikijoje, kur yra laikomas karališkuoju prieskoniu.
Kvapusis bazilikas dabar auginamas Vakarų Europos šalyse, Azijoje, Afrikoje bei Amerikoje.
Kvapusis bazilikas yra vienmetis, 20–30 centimetrų aukščio augalas.
 
Gydomosios savybės
Bazilikuose yra kelių rūšių eterinio aliejaus, kuriame yra chavikolio, linalolio, taninų, flavonoidų, organinių rūgščių ir kitų medžiagų.
Garsusis senovės gydytojas Avicena bazilikais su actu patarė gydyti įsisenėjusias odos ligas, o taip pat bazilikų kompresus dėti ant nuodingųjų gyvačių bei vabzdžių įkandimo vietų.
Kad pagerėtų regėjimas, patariama gerti sausų baziliko žolės miltelių, o šviežiais baziliko lapais gydyti viršutinių kvėpavimo takų ligas bei didinti maitinančių motinų pieną.
Baziliko sėklomis seniau gydydavo naktinį šlapimo nelaikymą.
Baziliku taip pat patariama gydyti reumatą, vėmimą, pykinimą, galvos skausmus bei sutrikusį menstruacijų ciklą.
Patariama gydytis ir bazilikų sėklomis. Bazilikų sėklų antpilo kompresais moterims patariama gydyti suskeldėjusius krūtų spenelius.
1 ar 2 arbatinius šaukštelius baziliko žolės užpilkite 250 mililitrų vandens, virkite 5–10 minučių, leiskite nusistovėti valandą laiko, po to nuovirą nukoškite.
Sergantiems lėtiniu gastritu, enteritu, bronchine astma, šlapimtakių uždegimu bei karščiuojant, šį nuovirą nedideliais gurkšneliais patariama išgerti per dieną.
Šiuo nuoviru taip pat patariama gydyti kraujotakos sutrikimus bei malšinti dantų skausmus.
Šviežiomis bazilikų sultimis patariama gydyti otitą (ausies uždegimą).
 
Auginimas
Mūsų respublikoje bazilikus gana dažnai augina daržuose kaip vienmetį augalą.
Bazilikai mėgsta šilumą. Šiuos augalus patariama dauginti sėklomis. Pasėtos baziliko sėklos +10 +12 laipsnių temperatūroje sudygsta per 9–14, o +16 +18 laipsnių temperatūroje per 4–6 dienas.
Bazilikus patariama sėti šiltnamiuose, o jų daigus į lauką persodinti tik praėjus pavasario šalnoms. Bazilikai sužydi birželio mėnesio pabaigoje ir žydi iki rugpjūčio mėnesio vidurio. Rugsėjo mėnesio viduryje sunoksta bazilikų vaisiai – sėklos, kurių 1000 tesveria 1 gramą.
Bazilikai gerai auga saulėtoje, lengvoje, derlingoje, gerai įdirbtoje bei perpuvusiu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patręštoje dirvoje.
Prieskoniams bei gydymui bazilikų žolę patariama pjauti šio augalo žydėjimo metu. Nupjautą bazilikų žolę patariama džiovinti pavėsyje. Nupjauti bazilikai gana greitai atauga. Juos rudenį galima pjauti dar kartą, todėl nupjautus bazilikus patariama patręšti bei supurenti dirvą.
Išdžiovintus bazilikus patariama laikyti sausose patalpose. Jei bazilikai nesudrėks ir į juos nepateks oro, šios daržovės iki kitų metų vasaros išlaikys natūralią spalvą bei aromatą.
Išdžiovintos bazilikų sėklos turi paruduoti.
 
Maistinės savybės
Bazilikais patariama aromatizuoti konservus, marinatus bei pomidorų padažus.
Bazilikai naudojami ir mėsos gaminių ruošime.
Baziliko įeina į įvairių mišinių sudėtį, o neretai pakeičia ir juoduosius pipirus.
Šviežius bei džiovintus bazilikų lapus patariama vartoti ne tik kaip prieskonius, bet ir kaip salotas.
Bazilikų sėklomis patariama aromatizuoti gėrimus, daržovių salotas, paštetus bei sriubas.
Bazilikais patariama skaninti avienos, vištienos bei jautienos patiekalus.
Bazilikų patariama berti į sūdomus bei rauginamus agurkus, pomidorus, patisonus, baravykus, kopūstus, baklažanus bei pipirus.
Kai kuriose šalyse bazilikais patariama skaninti arbatas.
Su rozmarinais bazilikai patiekalams suteikia pipirų kvapo, o su čiobreliais – juos paaštrina.
Patiekalus taip pat patariama skaninti baziliko ir mairūno, petražolių, blakinės kalendros, mėtų ar peletrūno mišiniais.
Vienai porcijai maisto patiekalų paruošti reikia 2–10 gramų šviežių bazilikų, 0,3–0,8 gramo sausų bazilikų.
Į sriubas, virtus, troškintus bei keptus patiekalus baziliko patariama suberti likus 10–15 minučių iki patiekaų paruošimo pabaigos, o į maltą mėsą – patiekalo paruošimo eigoje.