Bastutis juodasis (juodoji garstyčia) (lot. Brassica nigra)

Teksto dydis:


(lot. Brassica nigra)

Augalo aprašymas
Juodasis bastutis dar vadinamas juodosiomis garstyčiomis (arba prancūziškomis garstyčiomis).
Juodasis bastutis – tai vienmetis, iki 1 metro aukščio žolinis augalas.
Prieskoniams bei vaistams vartojamos juodojo bastučio sėklos.
 
Gydomosios savybės
Juodojo bastučio (juodųjų garstyčių) sėklose yra riebiųjų aliejų, baltymų, gleivių bei nedaug įvairių rūgščių.
Juodieji bastučiai stiprina kraujotaką, gerina širdies darbą bei ligonio savijautą.
Sumaišykite lygiomis dalimis susmulkintas juodojo bastučio sėklas, kvietinius miltus bei šiltą vandenį ir į šį mišinį įpilkite šiek tiek acto.
Taip paruoštais kompresais patariama gydyti peršalimo ligas, plaučių uždegimą, kosulį, podagrą bei reumatą.
Pusę arbatinio šaukštelio susmulkintų juodojo bastučio sėklų, užgeriant vandeniu, patariama gerti 2 kartus per dieną.
Šiais vaistais patariama gydyti vidurių užkietėjimą, tulžies pūslės ir žarnyno ligas bei skausmus.
 
Auginimas
Juoduosius bastučius (juodąsias garstyčias) patariama dauginti sėklomis. Neretai jie auga kaip piktžolės.
 
Maistinės savybės
Prancūzijoje su juodaisiais bastučiais (juodosiomis garstyčiomis) ruošiamos Dižono garstyčios – geriausias prieskonis žuvies ir mėsos patiekalams.
Kai kuriose šalyse juodųjų bastučių (juodųjų garstyčių) lapais, stiebais bei milteliais gardinami ne tik mėsos, žuvies ar paukštienos patiekalai, bet ir sūriai.