Balanda vaistinė (lot. Chenopodium ambrosoides)

Teksto dydis:


(lot. Chenopodium ambrosoides)

Augalo aprašymas
Vaistinė balanda dar vadinama balanda kirmytžole bei Meksikos arbata (Mexican tea).
Natūralioje gamtoje vaistinė balanda auga Viduržemio jūros šalyse, Afrikoje, Australijoje bei Kaukaze.
Lietuvoje šis augalas auginamas darželiuose.
Vaistinės balandos šaknys yra ilgos, o kamienas šakotas ir tiesus, išaugantis iki 150 centimetrų aukščio. Vaistinė balanda žydi mažais, surinktais į žiedynus žiedais. Šio augalo sėklos – smulkios ir lengviau nubyrančios ant žemės, padengtos lygiu, blizgančiu juodai rusvu apvalkalu.
1000 šio augalo sėklų sveria tik 0,2–0,3 gramo. Vaistinė balanda žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais, o jų sėklos sunoksta rugsėjo ir spalio mėnesiais.
Vaistinė balanda gerai auga derlingoje ir lengvoje dirvoje. Šis augalas dauginamas sėklomis. Vaistines balandas patariama sėti kaip vienmečius augalus į 25–27 centimetrų gylio sukastą dirvą.
 
Gydomosios savybės
Gydymui naudojama vaistinės balandos žolė su vaisiais, kuriuose yra eterinio aliejaus. Šio aliejaus svarbiausias komponentas – askaridolis.
Vaistine balanda patariama gydytis nusilpusiems žmonėms po sunkių ligų, tačiau šiuo augalu patariama gydytis gana atsargiai – netgi gydytojo priežiūroje.
 
Auginimas
Šio augalo sėklas patariama sėti 1 centimetro gylyje, tarp lysvių paliekant 70 centimetrų tarpus. Po 14–16 dienų sėklos sudygsta. Vėliau daigus reikia praretinti bei purenti lysves ir tarplysvius.
Antžeminę vaistinės balandos dalį patariama nupjauti šio augalo masinio žydėjimo metu.
 
Maistinės savybės
Antžeminė vaistinės balandos dalis skleidžia malonų, ypatingą aromatą. Vaistinė balanda yra naudojama kulinarijoje bei maisto pramonėje, parfumerijoje bei kosmetikoje.
Daugelyje šalių vaistinė balanda naudojama pyragų įdarams ruošti.
Armėnijoje vaistines balandas džiovina bei jomis skanina sriubas, daržovių salotas, raudonųjų burokėlių, rugštynių ir svogūnų patiekalus.