Avietė paprastoji (lot. Rubus idaeus)

Teksto dydis:


(lot. Rubus idaeus)

Liaudiški pavadinimai
aviečiai, avienės, avietys
 
Aprašymas
 
Šeima: Erškėtiniai – Rosaceae Juss.
Paprastoji avietė – daugiametis 60–120 cm aukščio krūmas su dvimečiais stiebais. Stiebas status, apvalus, dygliuotas. Lapai neporiškai plunksniški: apatiniai iš 5–7 lapelių, viršutiniai trilapiai. Lapeliai kiaušiniški, smailūs, nelygiai dantyti, apatinė pusė padengta baltais pūkeliais, viršutinė – plika, tamsiai žalia. Žiedai balti, smulkūs, susitelkę į žiedynus. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai subręsta liepos–rugpjūčio mėn. Vaisius (uoga) sudėtinis, sudarytas iš smulkių, sultingų, šviesiai raudonų kaulavaisių.
Auga drėgnesniuose miškuose, pamiškėse, ypač kirtimuose, paplitusi visoje Lietuvoje. Mėgsta šviesias vietas, derlingus ir drėgnus dirvožemius. Labai dažna. Taip pat soduose auginamos kultūrinės aviečių veislės, tačiau vaistinei žaliavai geriau tinka laukinės. Kitos Lietuvoje augančios Rubus L. genties rūšys: kvapioji avietė (Rubus odoratus L.), šiaurinė avietė (Rubus articus L.), tekšė (Rubus chamaemorus L.), katuogė (Rubus saxatilis L.), gervuogė (Rubus caesius L.), lazdynlapė avietė (Rubus carylifolius Smith) ir kitos.
 
Vaistinės savybės
 
Vaistinė žaliava. Prisirpusios aviečių uogos renkamos (Rubi idaei fructus) liepą–rugpjūtį, lapai (Rubi idaei folium) – birželį–rugsėjį. Uogos džiovinamos paskleistos plonu sluoksniu ant retos medžiagos ar sietų apvytinamos atvirame ore, saulėje, po to džiovinamos krosnyje arba džiovykloje 50 °C temperatūroje. Išdžiūvusios uogos suspaustos saujoje nesukimba ir nenudažo rankos, turi būti be žiedsosčio ir taurelės, 0,75–1,2 cm diametro, kvapios ir saldžios. Iš 1 kg nedžiovintų uogų gaunama 160–180 g sausų. Tinka vartoti 2 metus. Uogas taip pat galima laikyti šaldiklyje –18°C temperatūroje.
Aviečių lapai (Rubi idaei folium; ankstesnis: Folium Rubi idaei) skinami birželio–rugsėjo mėnesiais, pasirinktinai, augalo neapnuoginant. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40–45ºC temperatūroje. Tinka vartoti 1–2 metus.
Veikliosios medžiagos. Aviečių uogose yra 9–10 % sacharidų (gliukozė, fruktozė, sacharozė), organinių rūgščių (citrinų, salicilo, skruzdžių rūgštys ir kt.), eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, mineralinių medžiagų, pektinų, ląstelienos, vitaminų C, PP, B1, B2, P, folio rūgšties, karotino, fitosterinų, flavonoidų. Lapuose kaupiamų veikliųjų medžiagų sudėtis panaši.
Preparatai. Užpilai. Įeina į prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinių sudėtį.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
2 valg. šaukštai džiovintų aviečių uogų užpilami stikline verdančio vandens, palaikoma 15–20 min, kad prisitrauktų. Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, per valandą išgeriamos 2–3 stiklinės tokio užpilo ir atsigulama į lovą.

Poveikis. Avietės pasižymi prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, karščiavimą ir skausmą mažinančiu, antibakteriniu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu poveikiu, mažina cukraus kiekį kraujyje.
Indikacijos. Aviečių preparatai vartojami sergant peršalimu, gripu, angina, sloga, bronchitu. Dėl kaupiamų rauginių medžiagų pasižymi sutraukiančiomis ir vidurius kietinančiomis savybėmis ir todėl vartojama nuo viduriavimo ir dizenterijos. Taip pat naudojamos prakaito ir šlapimo išsiskyrimui skatinti, apetitui gerinti, virškinamojo trakto veiklai reguliuoti, vėmimui ir kraujavimui stabdyti, gausių menstruacijų atveju, fiziniam ir protiniam aktyvumui skatinti. Kompresai dedami ant negyjančių odos opų, nudegimų, išsiplėtusių venų mazgų. Avietės stiprina organizmą, veikia tonizuojančiai. Aviečių šakelių viršūnės su lapais vartojamos nuo tų pačių ligų, kaip ir uogos.
Liaudies medicina avietės uogomis gydo mažakraujystę, aterosklerozę, hipertoniją, virškinamojo trakto ir odos (išbėrimai, spuogai, dermatitas) ligas.
Kontraindikacijos. Kadangi avietėse yra daug purinų, nerekomenduojama jų vartoti sergant podagra ir nefritu, gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, taip pat podagra, poliartritu ir osteochondroze. Aviečių lapų arbatos reikėtų vengti nėščiosioms pirmaisiais nėštumo mėnesiais.