Asiūklis dirvinis (lot. Equisetum arvense)

Teksto dydis:


(lot. Equisetum arvense)

Liaudiški pavadinimai
asiukai, dirvų eglutės, driežgegužės, eglikės, ermos, esukas, gandro pupa, gegutės duonelė, gegužės, gigelis, kežėtys, krekėsa, ožkabarzdis, piesčiukas
 
Aprašymas 
 Asiūklinių šeima .
Dirvinis asiūklis – sporinis daugiametis žolinis augalas. Turi ilgą, giliai dirvoje išsišakojusį šakniastiebį. Iš šakniastiebio kiekvienais metais išauga dviejų rūšių stiebai su sporinėmis varpomis – vaisingi (pavasariniai) ir nevaisingi (vasariniai). Išbyrėjus sporoms, stiebelis greitai nudžiūsta. Tuomet iš šakniastiebių išauga vegetatyviniai žali stiebai su keturbriaunėmis arba penkiabriaunėmis šakutėmis. Tai laukų piktžolė. Labai dažna visoje Lietuvoje. Auga laukuose, pievose, rečiau miškuose. Mėgsta apydrėgnes, priesmėlio dirvas. Asiūkliai sutinkami beveik visuose žemynuose.
 
Vaistinė žaliava
Vaistinei žaliavai ruošti vartojama antžeminė dirvinio asiūklio dalis (Equiseti herba). Pjaunama 5 cm nuo žemės (birželį-rugpjūtį), giedrą dieną. Džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 45 °C temperatūroje. Išdžiuvusi žaliava turi būti šviesiai žalios spalvos silpno kvapo ir rūgštoko skonio. Iš 1 kg šviežios žolės gaunama 200–220 g sausos. Laikoma sandariai uždarytuose induose. Tinka vartoti iki 4 metų.
Veikliosios medžiagos
Dirvinio asiūklio žolėje yra 5% saponino ekvizetonino, alkaloidų: ekvizetino, nikotino, dimetilsulfono; flavonoidų: ekvizetrino, izokvercitrino ir 5–gliuzidliuteolino; 278 mg% vitamino C, 4,7 mg% karotino; obuolių, akonito ir oksalo rūgščių; apie 16% baltymų, iki 3,5% riebalų, rauginių, karčiųjų medžiagų, dervų ir iki 17% mineralinių medžiagų, kurių pagrindinę dalį sudaro silicis, kalcis.
Preparatai
Švieži dirviniai asiūkliai pavojingi sveikatai. Todėl vaistams ruošti vartojama tik džiovinta žaliava. Užpilai, nuovirai. Homeopatiniai preparatai.
Nuoviras:
4 valgomieji šaukštai žaliavos suberiami į emaliuotą indą ir užpilami stikline verdančio vandens, kaitinama verdančio vandens vonelėje 30 min., po 10 min. perkošiama. likusi žaliava nusunkiama, į ją dar įpilama virinto vandens iki 200 ml. Geriama po pusę stiklinės nuoviro vieną valandą po valgio 3 kartus per dieną.
Užpilas:
1 valg. šaukštas smulkintos asiūklio žolės užpilamas stikline verdančio vandens, palaikoma 10 min, kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po stiklinę 3 kartus per dieną tarp valgymų.
Sultys:
Šviežios asiūklių sultys (po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną) šalina iš organizmo skysčius, stabdo kraujavimą, taip pat išvalo iš organizmo medžiagų apykaitos produktus.
Arbata:
asiūklių arbata geriama nuo reumato, tuberkuliozės, podagros, tulžies ir šlapimo pūslės akmenligės, viršutinių kvėpavimo takų kataro, taip pat kraujavimui stabdyti, sunkiai gyjančioms žaizdoms, opoms gydyti.
Asiūklių vynas:
Pamerkite 1 l baltojo vyno 20 g asiūklių, palaikykite 2–3 savaites tamsioje vietoje. Gerkite tuščiu skrandžiu po 100–150 ml. Asiūklių vynu nuo seno gydomasi, kai reikia pagerinti kraują, kai vargina skrandžio ir kepenų augliai, be to, šiuo vynu tinka plauti pūliuojančias žaizdas.

Poveikis 
Dirvinio asiūklio preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, jais gydomi šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimai. Asiūklio arbata vartojama širdies ligoms, reumatui, tuberkuliozei, kepenų ligoms, pleuritui gydyti, kraujavimui (gimdos, hemorojaus mazgų) sulaikyti. Skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojamas šlapimtakių, šlapimo pūslės ligoms, taip pat ir akmenligei gydyti. Asiūklio antpilas valo organizmą. Išoriškai vartojamas odos ligoms ir įsisenėjusioms žaizdoms gydyti. Vartojamas nuo plaukų slinkimo.

Indikacijos
Dirvinių asiūklių nuoviru gydomos širdies ir kraujagyslių ligos, šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimas, inkstų akmenligė (tirpdo susidariusius akmenis), plaučių tuberkuliozė, pleuritas, edemos. Išoriškai daromi pavilgai ir gydomos odos ligos (egzema), sunkiai gyjančios žaizdos. Nuoviru išplovus galvą, plaukai sustiprėja (nuo slinkimo), įgauna blizgesį.
Liaudies medicina asiūklio žolę siūlo vartoti esant viduriavimui, žarnyno opoms, reumatui, gimdos ir hemorojiniams kraujavimams stabdyti. Vyresniems žmonėms tinka širdies ir smegenų kraujagyslių aterosklerozei. Jų nuoviru plaunama kraujuojanti nosies ertmė, o sergant angina, dantų smegenų uždegimu, skalaujama burnos ertmė. Tyrimais nustatyta, kad dirviniai asiūkliai pasižymi detoskikuojančiomis savybėmis ir šalina iš organizmo šviną.

Kontraindikacijos
Asūklių preparatų nereikėtų vartoti esant edemoms, pasireiškiančioms dėl širdies ar inkstų nepakankamumo. Dirvinis asiūklis dirgina inkstus, todėl nevartojamas sergant nefritu ar kitomis inkstų ligomis. Asiūklis stipriai veikia širdį ir nervų sistemą. Gydymo tikslais jį reikia vartoti mažais kiekiais ir trumpą laiką.

Panaudojimas kitur
Jaunas sporines varputes ir šakniastiebių gumbelius liaudis kartais vartoja maistui.
Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".