Arbatmedis kiniškasis (lot. Thea sinensis)

Teksto dydis:


(lot. Thea sinensis)

Augalo aprašymas
Kiniškasis arbatmedis – arbatmedžių šeimos nuolat žaliuojantis krūmas arba nedidelis medis. Arbatmedžio šakos – nutolusios viena nuo kitos, jų lapai ovalūs, dantyti, o žiedai – balti su gelsvu ar šiek tiek rožiniu atspalviu bei maloniai kvepia.
 
Auginimas
Kultūrinio arbatmedžio tėvynė – Indokinija. Arbatmedžiai žydi nuo rugpjūčio iki šalnų, o dera spalio–gruodžio mėnesiais. Kad arbatmedis užaugintų kuo daugiau lapų, jo stiebus ir lapus būtina apipjaustyti.
 
Gydomosios savybės
Arbatmedžio lapuose yra kofeino, kuris žvalina centrinę nervų sistemą, gerina širdies darbą, praplečia galvos smegenų kraujagysles. Kofeinas padeda nusilpusiems žmonėms, sumažina padidėjusį kraujospūdį bei gydo ūmias infekcines ligas.
Karštas arbatžolių antpilas turi daug fiziologiškai aktyvių medžiagų bei vitaminų.
Arbatos antpilo patariama gerti apsinuodijusiems žmonėms, kai slopinama jų centrinė nervų sistema, širdies veikla ir kvėpavimas.
Arbata padeda organizmui įsisavinti askorbininę rūgštį – vitaminą C.
Arbatoje yra daug taninų, todėl ji gerina virškinamojo trakto darbą. Arbatos patariama gerti viduriuojantiems bei kitomis žarnyno ligomis sergantiems žmonėms.
Stiprų arbatžolių antpilą galima naudoti kaip išorinį vaistą odos ligoms gydyti.
Perkaitus saulėje, arbatos kompresai mažina skausmą ir karštį.
 
Maistinės savybės
Arbatmedžio lapuose yra daug (nuo 9 iki 35 proc.) rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, vitaminų B1, B2, C, K ir PP, panteninės rūgšties bei flavonoidų. Arbatmedžio stiebuose, šaknyse ir sėklose yra saponinų. Ypač daug saponinų rasta arbatmedžių sėklose.
 
 
Žalioji arbata
Pastaruoju metu vis populiaresnė tampa žalioji arbata. Žalioji arbata gaminama iš jaunų, nefermentuotų, ką tik išdžiovintų arbatžolių lapelių.
Žalioji arbata nėra tokia kvapni, bei fiziologiškai aktyvesnė. Žaliąsias arbatžoles galima užplikyti taip pat kaip ir juodąsias, tačiau jų reikia imti 2 kartus mažiau, nes jose žymiai daugiau tanino bei kofeino. Geros kokybės žaliųjų arbatžolių antpilas turi būti gintaro spalvos. Per karščius žalioji arbata malšina troškulį. Jei norite numalšinti troškulį, 1,5 gramo sausų žaliųjų arbatžolių užplikykite litru verdančio vandens ir leiskite nusistovėti. Pasak specialistų, žalioji arbata stimuliuoja kraujo gamybą, padeda normalizuoti vandens, druskų apykaitą organizme, tonizuoja širdies raumenį, didina kraujagyslių elastingumą bei mažina sienelių pralaidumą. Žaliųjų arbatžolių antpilas mažina padidėjusį kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje, esant pradinei hipertonijos stadijai. Žalioji arbata taip pat gerina ir sergančiųjų ateroskleroze savijautą.