Amalas paprastasis (lot. Viscum album)

Teksto dydis:


(lot. Viscum album)

Liaudiški pavadinimai
amalvas, amolas, javaras, jievaras, jovaras, invoras, įvoras, laumės šluota, samalas, samalvas, savarja, tirkšlis, tiršlys, prilypas
 
Aprašymas
Amalinių (Viscaceae) šeimos, gyvenantis iki 70 metų, visžalis, 30–75 cm aukščio rutuliškas krūmas, parazituojantis ant lapuočių (beržų, klevų, gluosnių, kriaušių, obelų, ievų), rečiau spygliuočių. Pusiau parazitas, nes maitinasi medžio–šeimininko vandeniu ir jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, tačiau angliavandenius sintezuoja pats. Įprastai įsikuria aukštai medžio vainike. Stiebas plikas, apvalus, gelsvai žalias, labai trapus, gausiai dvišakiai šakotas. Lapai priešiniai, bekočiai, 2–10 cm ilgio, 1–1,5 cm pločio, lanceliški arba pailgai ovališki, buki, pamate pleištiškai susiaurėję, pliki, odiški, gelsvai žali arba žali. Lapų kraštai lygūs, kiek užsilenkę, gyslotumas neaiškus. Dvinamis. Žiedai bekočiai, gelsvai žali, po 5–6 susitelkę galvelėse, dichotominių šakelių viršūnėse. Vyriškieji žiedai didesni už moteriškuosius; jų apyžiedis iš 4 dalių. Kuokeliai 4, su bekotemis dulkinėmis. Moteriškieji žiedai su vos pastebimu, žalsvai gelsvu apyžiedžiu; piestelė trumpa, su pusiau apatine vienalizde mezgine. Vaisius – iš pradžių žalia, vėliau balta, blizganti, 9–10 mm diametro netikra uoga. Minkštimas lipnus. Žydi kovą–balandį. Moteriškieji žiedai pradeda žydėti anksčiau, negu vyriškieji. Uogos prinoksta žiemą.
Lietuvoje paplitęs Pietų ir Pietryčių šalies dalyje. Nors paprastasis amalas yra parazitas, tačiau Lietuvoje medžiams didelės žalos nepadaro. Jis vis gi retas mūsų kraštuose augalas, todėl saugomas įstatymų – įtrauktas į „Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.
Paruošimas. Jaunos amalo šakelės su lapais (Visci herba; ankstesnis: Herba Visci albi) kertamos vėlai rudenį ir žiemą nuo išverstų ar nupjautų medžių arba sekatorių pagalba. Manoma, kad vertingiausias amalas auga ant gluosnių. Džiovinama paskleidus nestoru sluoksniu, pašalinus storesnius sumedėjusius stiebus pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40–50° C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava kartoko skonio, nemalonaus kvapo. Tinka vartoti 1 metus.
Vaistinės savybės
Kaupia stipriai veikiančias baltymines medžiagas viskotoksinus ir glikoproteiną lektiną, choliną, acetilcholiną, askorbo rūgštį, karotiną, dervas, flavonoidus, mineralines medžiagas ir kt.
Poveikis. Amalo preparatai veikia spazmolitiškai, kraujospūdį ir nervų sistemos jaudrumą mažinančiai. Mūsų proseneliai seniai pastebėjo amalo gydomąsias savybes ir daugiausia vartojo širdies veiklos nervinio pobūdžio sutrikimams gydyti. Tiko amalas ir nuo aterosklerozės, nedidelės hipertezijos, taip pat kaip kraujavimą stabdanti priemonė (pvz, kraujavimams iš nosies stabdyti), epilepsijai, nervų ligoms gydyti. Išties, amalas dėl turimų stipriai veikiančių ir nuodingų baltyminių medžiagų (viskotoksinų) ir glikoproteinų (lektinų) mažina kraujospūdį, išplečia kraujagysles, stiprina širdies veiklą, sumažina centrinės nervų sistemos jautrumą, žudo vėžines ląsteles ir didina organizmo atsparumą. Tačiau šios medžiagos patenka į organizmą tik parenteriniu keliu (injekuojant po oda).
Vartojant peroraliai, tai yra geriant arbatas, kapsules ar lašus, šie veiklūs junginiai virškinimo trakte suardomi ir stipraus poveikio nesulaukiama, todėl geriamų amalo preparatų nereikėtų pervertinti. Dėl šių priežasčių peroraliniai amalo preparatai paprastai gerai toleruojami, nesukelia pašalinių poveikių, kaip ir nėra įrodytas jų veiksmingumas.
O parenteriniai, priešingai, yra veiksmingi, stipriai veikia ir gali sukelti netgi labai sunkių pašalinių poveikių. Injekciniai amalo preparatai mokslinėje medicinoje vartojami kaip pagalbiniai vaistai gydant vėžinius susirgimus ir degeneracines sąnarių ligas.
Preparatai. Užpilai, ekstraktai, tinktūros, šviežios sultys. Įeina į sudėtinių kraujotaką gerinančių preparatų sudėtį. Parenteriniai preparatai. Homeopatiniai preparatai.
Užpilo ruošimas ir vartojimas
1 valg. šaukštas smulkintos amalų žolės užpilamas stikline verdančio vandens ir palaikoma 20 min, kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 1 kartą per dieną prieš pusryčius.
Kontraindikacijos. Paprastasis amalas yra nuodingas. Jo preparatai nevartojami esant žemam kraujospūdžiui, astenijai, padidėjusiam jautrumui, ūminiams uždegiminiams procesams, aukštai temperatūrai taip pat neštumo ir žindymo metu.