Alavijas medėjantysis (lot. Aloe arborescens)

Teksto dydis:


(lot. Aloe arborescens)

Liaudiški pavadinimai
alijošius, aliuosas, alvasas, elijošius, oželis, šimtametis
 
Aprašymas
 
Šeima: Lelijiniai – Liliaceae Juss.
Priskiriamas daugiamečiams sukulentiniams Rytų ir Pietų Afrikos dykumų augalams. Tai visžalis medis, tropikuose užaugantis iki 4 metrų aukščio. Stiebas stačias, šakotas, gausiai apaugęs lapais. Lapai mėsingi, kardiški, iki 60 cm ilgio, tamsiai žali, spygliuotais pakraščiais; jų apatinė pusė išgaubta, viršutinė įgaubta. Žiedai oranžiniai, raudoni ar violetiniai, varpelio pavidalo, susitelkę į tankią, 20–40 cm ilgio kekę, prisitvirtinusią ant ilgo žiedynkočio. Žiedai kekėje skleidžiasi palaipsniui iš apačios į viršų. Laukinėmis sąlygomis alavijas žydi dažnai, o auginamas namuose – retai. Atrodytų, kad pražįsta tik kartą per šimtą metų, todėl liaudyje jį praminė šimtamečiu. Vaisius – dėžutė.
Lietuvoje alavijas daugiau pažįstamas kaip dekoratyvinis kambarinis augalas, vadinamas alijošiumi. Alaviją tinkamiausia sodinti į žemės, humuso ir smėlio (3:1:0,5) mišinį rugpjūčio–rugsėjo mėn.
 
Vaistinės savybės
 
Vaistinė žaliava. Vaistinei žaliavai skinami ne trumpesni kaip 15 cm ilgio švieži alavijo lapai. Prieš ruošiant, geriau augalo keletą dienų nelaistyti. Tuomet alavijo lapai nupjaunami, nuplaunami ir nusausinami. Iš jų gaminami preparatai ne vėliau kaip per 24 val.
Lapuose yra 2 % antraceno darinių (pagrindinis komponentas aloinas), 20 % dervų, polisacharidų, amino rūgščių, vitaminų, kartumynų.
Preparatai. Sultys. Ekstraktai (tepalai, linimentai). Išdžiovintos sultys, vadinamos sabūru. Sabūras vartojamas kaip tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė.
Šviežios alijošiaus sultys
Alavijo lapai susmulkinami, masė sudedama į kelių sluoksnių marlę ir išspaudžiamos sultys, kurios pašildomos iki virimo, perkošiama. Gaminama prieš vartojimą, nes laikant netenka veiksmingumo. Geriama po 1 arb. šaukštelį 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Taip gydoma skrandžio opaligė, didinamas atsparumas ligoms.
Skystas vandeninis alijošiaus ekstraktas – biostimuliatorių preparatas
Alijošiaus žaliava gali būti biologiškai stimuliuojama, tai yra lapai laikomi tamsoje esant 2–4 °C temperatūrai 14–20 parų arba esant 6–8 °C temperatūrai – 9–15 parų. Per šį laiką, veikiant nepalankioms sąlygoms, lapuose pasigamina taip vadinami biogeniniai stimuliatoriai (Filatovo teorija), kurie pasižymi organizmą stimuliuojančiu, audinius regeneruojančiu ir atsparumą didinančiu poveikiu.
Pajuodavę lapai išmetami, o tinkami nuplaunami, nukarpomi spygliai, smulkiai supjaustomi ir sutrinami į vientisą masę, į kurią pripilamos 3 dalys vandens. Mišinys palaikomas 2 val. ir paverdamas 2–3 min, nukošiamas. Kad taip paruoštos sultys ilgesnį laiką nesugestų, jos konservuojamos 96° etilo spiritu (4 d. sulčių : 1 d. spirito). Laikoma gerai uždarytame inde, vėsioje tamsioje vietoje.
 
Poveikis. Alavijo preparatai didina organizmo atsparumą infekcijoms, pasižymi tonizuojančiu, priešuždegiminiu, vidurius liuosuojančiu, tulžį varančiu ir žaizdas gydančiu poveikiu.
Indikacijos. Vartojama sergant akių ligomis, bronchine astma, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu, vidurių užkietėjimu, sutrikus tulžies ir kepenų veiklai, gydo opas, nudegimus, geriną apetitą ir virškinimą. Preparatai į vidų gali būti vartojami ne ilgiau kaip 1 savaitę.
Kontraindikacijos. Alavijo sulčių nevartoti menstruacijų, nėštumo metu, esant vidiniams kraujavimams, sergant hemorojumi, kepenų ir tulžies pūslės ligomis, neskirti jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams.