Ajeras balinis (lot. Acorus calamus)

Teksto dydis:


(lot. Acorus calamus)

Liaudiški pavadinimai: airas, airys, agėras, ajaras, aleras, arilas, arielys, ejeras, kalavijas, kalmas, kamunė, litjėras, tatarška, totorka, totorkė.
 
Aprašymas
 
Balinis ajeras – daugiametis, ajerinių šeimos, tik ajerams būdingo kvapo, 60–100 cm aukščio, žolinis augalas. Šakniastiebis stambus, 1,5–3,0 cm skersmens, horizontaliai šliaužiantis, viršutinėje pusėje turi ryškias nukritusių lapų žymes. Iš šakniastiebio išauga ilgi, bekočiai, kardiški, dažnai viename krašte banguoti lapai arba iš vienos pusės aštrus, su briauna, iš kitos – įlinkęs, tribriaunis žiedynstiebis su žiedynlapiu. Žiedynas – 4,5–9,5 cm ilgio, tarsi iš žiedynlapio šono, žiedynstiebio gale išaugusi burbuolė. Žydi birželio–liepos mėn. Sėklos mūsų klimato juostoje nesubręsta, todėl dauginasi šakniastiebiais.
ajeras apyretis. Auga ežerų, nesraunių upių pakrantėse, pelkėtose vietose, dažnai sudaro sąžalynus.
Balinis ajeras įtrauktas į “Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.
Žaliavai pavasarį ar rudenį kasami ajero šakniastiebiai (Calami rhizoma; ankstesnis: Rhizoma Calami). Aštriu kastuvu iškertama velėna, kuri sudraskoma į pavienius šakniastiebius. Žaliava nuplaunama, nupjaunamos smulkios šaknelės, supjaustoma į 15–20 cm ilgio gabaliukus. Storesni šakniastiebiai skeliami išilgai. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 30-35 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava – gelsvai rudi, lengvai lūžtantys, lūžyje balti su gelsvu ar rausvu atspalviu, grūdėti, aromatingi šakniastiebiai.
 
Vaistinės savybes
 
Šakniastiebiuose yra iki 5 % eterinio aliejaus (azaronas, pinenas, borneolis, kamfora, azarilaldehidas ir kt.), kartumynų (elemenas, kalemenas, akoronas), rauginių medžiagų, vitamino C.
Ajeras pasižymi apetitą žadinančiu, virškinimą gerinančiu, dezinfekuojančiu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu, žaizdas gydančiu, antiemetiniu, spazmolitiniu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.
Liaudies medicinoje ajerų preparatai vartojami sergant gastritu, kai sumažėjęs rūgštingumas, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, inkstų akmenligei, šlapimo pūslės, kepenų, tulžies pūslės uždegimams. Nuoviru skalaujama burnos ertmė sergant angina, gingivitu, esant gerklės uždegimui, parodontozei; esant blogam kvapui, plaunami plaukai ar įtrinama galvos oda, kad išnyktų pleiskanos ir sustiprėtų plaukų šaknys. Milteliais valomi dantys (stiprina dantenas), apibarstomos žaizdos ir opos. Užpilu galima praplauti pūlingas žaizdas, opas, pragulas. Šakniastiebių nuoviras vartojamas kaip antiseptinė, atsikosėjimą lengvinanti priemonė, sergant plaučių uždegimu. Ruošiamos gydomosios vonios.
Vaistinei žaliavai yra naudojami ajero šakniastiebiai. Švieži ajerų šakniastiebiai kiek nuodingi, todėl vaistai ruošiami tik iš džiovintos žaliavos. Užpilai, nuovirai, milteliai. Įeina į apetitą gerinančių vaistažolių mišinių sudėtį.
2 valg. šaukštai smulkintų ajero šakniastiebių užpilami stikline verdančio vandens ir 30 min kaitinama vandens vonelėje (kitame inde su verdančiu vadeniu). Paliekama 10 min atvėsti, nukošiama. Jei reikia, praskiedžiama virintu vandeniu iki 200 ml tūrio. Geriama po ¼ stiklinės 3 kartus per dieną 30 min prieš valgį.
Veiksmingumas ir saugumas vartojant į vidų nėra įrodytas, todėl mokslinėje medicinoje ajerų preparatai gydymui neskiriami.
Kontraindikacijos: nevartoti nėštumo ir žindymo periodu, neskirti vaikams! Iš ajerų gaunamame eteriniame aliejuje yra azarono, kuris turi kancerogeninių savybių. Dideli kiekiai gali sukelti traukulius ir pakenkti inkstams.
 
Panaudojimas kitur
 
Seniau ant ajerų lapų buvo kepama kvapni naminė duona, jų buvo demama į aruodus, rūbų spintas, kad atbaidyti vabzdžius kenkėjus. Azijos šalyse ajerų šakniastiebių milteliai vartojami kaip prieskoniai.