Aguona daržinė (lot. Papaver somniferum)

Teksto dydis:


(lot. Papaver somniferum)

Prieskonio aprašymas
Aguonos yra vienas seniausių augalų Rytų ir Artimuosiuose Rytuose bei Pietų Europoje. Daržinė aguona – vienmetis, 60–100 centimetrų augalas, išskiriantis pieno spalvos sultis. Aguonų stiebai yra tiesūs ir beveik nesišakoja. Jų lapai pailgi, 10–30 centimetrų ilgio, apačioje nusėti retais plaukeliais, o kraštuose – dantyti. Aguonos žydi pavieniais žiedais. Aguonos vaisius – rutulio formos, 2–5 centimetrų diametro galvutė, kurios viršus akėtas. Aguonų sėklos smulkios, tamsiai pilkos ar balkšvos. Vienoje galvutėje yra apie 30 tūkstančių sėklų.
Dėmesio! Visos aguonos dalys yra nuodingos!
 
Gydomosios savybės
Pasak specialistų, aguona yra dvilypė. Visų pirma – tai vaistinis augalas, o antra – tai nuodai ir narkotikai.
Nuo seno žmonės aguonų preparatus naudojo kaip raminamuosius vaistus.
Aguonose esantį opiumą, kaip narkotiką, pirmąjį kartą panaudojo senovės egiptiečiai, o vėliau – arabai.
Visuose augalo dalyse yra alkaloidų. Daugiausiai alkaloidų (1,5–2,5 proc.) susikaupia aguonų galvutėse.
Aguonose yra daug organinių ir mineralinių medžiagų: alkaloidų, baltymų, angliavandenių, gleivių, kaučiuko, organinių rūgščių, triterpenų, dažančiųjų, pektininių bei kitų medžiagų. Daugiausia aliejaus yra aguonų sėklose.
Medicinoje iš daugybės aguonose esančių alkaloidų naudojami tik keletas. Vertingiausias alkaloidas – morfinas, dažniausiai naudojamas kaip nuskausminanti priemonė. Morfinu skausmai slopinami traumų bei chirurginių operacijų metu. Morfino leidžiama ir patyrusiems miokardo infarkto priepuolį. Morfinas sugeba nuslopinti beveik bet kokį skausmą, tačiau jis efektyviau malšina ilgalaikius, o mažiau – ūmius skausmus. Šiuo metu morfinu dažniausiai slopinami onkologinėmis ligomis sergančiųjų skausmai. Be to, morfinas malšina ilgalaikį kosulį, migdo, padeda įveikti nuolat persekiojantį baimės jausmą, stabdo pernelyg aktyvią skrandžio ir žarnyno veiklą, normalizuoja širdies ritmą.
Deja, prie morfino priprantama, nes tai ne tik vaistas, bet ir narkotinė medžiaga, žalojanti centrinę nervų sistemą bei visus vidaus organus.
Kitas medicinoje vartojamas alkaloidas yra omnoponas, kuris nėra tiek toksiškas kaip morfinas, tačiau prie kurio taip pat priprantama kaip ir prie morfino.
Aguonose esantis kodeinas slopina įsisenėjusį kosulį. Kodeinas naudojamas ir kaip skausmą malšinantis bei migdantis vaistas.
Papaverinu, kurio sudėtyje yra aguonų ekstrakto, gydoma hipertonija, stenokardija, bronchinė astma, migrena, cholecistitas, spazminis kolitas, šlapimo kanalų spazmai. Papaverinu raminama sudirgusi centrinė nervų sistema.
Dėmesio! Aguonų ekstraktuose esantis morfinas gali sukelti alerginę reakciją, odos niežulį ir kita.
 
Auginimas
Aguonos žydi birželio mėnesį, o sėklas subrandina nuo liepos mėnesio iki rugsėjo mėnesio pradžios. Natūralioje gamtoje augančios aguonos neturi jokios vertės. Kultūrinės aguonos rūšys yra vertingos tuo, kad jose yra aliejaus bei opiumo. Aguonos, turinčios opiumo, uždraustos auginti daugelyje šalių.
 
Maistinės savybės
Daržinių aguonų sėklos tinka konditerijos ir kulinarijos gamyboje. Išspaudus aguonų sėklas, gaunamas kokybiškas maistinis aliejus, naudojamas margarino gamyboje.
Jei aguonų sėklas spausite pašildytas, gausite tik techninį, bet ne maistinį aliejų.
Sėklų nuospaudas galima sušerti gyvuliams, nes tai ypač kaloringas pašaras.
Kai kurių aguonų rūšių sėklos yra labai gražios melsvos spalvos, todėl šias aguonas patariama naudoti kepant pyragus ir sausainius.
Tiesa, aguonų sėklų spalva neturi įtakos jų skoniui.
Aguonų sėklų beriama ir į miltinius gaminius. Kokios gi Kūčios bei Šv. Kalėdos be kūčiukų ir aguonų pieno!