Žolynėliai, margos pievos

Teksto dydis:

Žolynėliai, margos pievos

2012 geg. 31 12:53

Natūraliosios medicinos puoselėtoja, žolininkė Ingrida Merkevičienė žoliauti pradeda vos tik nutirpus sniegui. Prieš dvidešimt metų patyrusi žolelių rinkimo teikiamą malonumą, dabar be to neįsivaizduojanti savo gyvenimo. Susirgusius vaikus bandžiusi gydyti vaistinėse siūlomais vaistažolių rinkiniais moteris nusivylė. Ingrida yra įsitikinusi, kad pačios rinkti augalėliai yra energetiškai stipresni ir daug naudingesni.

Pirmuosius augalus reikia suvalgyti

Pasak žolelių žinovės Ingridos, nėra ligos, kurios nepriveiktų vaistinė žolė. Viskas, kas auga ir klesti gamtoje, yra mūsų dalis. Tad nieko stebėtino, jog augalai yra pirmoji ir labai stipri jėga, galinti kovoti su įvairiausiais negalavimais. Nors daugumai prityrusių žoliautojų augalų sezonas tęsiasi ištisus metus, Ingrida į gamtą susiruošia nutirpus sniegui. Pirmiausia ji raško šalpusnius, vėliau eilė ateina ir kitiems augalėliams. Po žiemos nualintiems mūsų kūneliams ji patarianti pasisotinti pirmaisias žaliais ūgliais. Jais žoliautoja gardina salotas. Taip ant pietų stalo atsiduria pirmieji garšvų, dilgėlių, pavasarinių raktažolių želmenėliai. Juose gausų vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie būtini norint atsigauti ir sustiprėti. Ir visa tai gaunama, kai viskas šviežia ir būtina išsekusiam organizmui.

Įsiklausykite į žemės kvėpavimą

Kadangi pagaliau sulaukėme vasaros, dabar pakalbėsime apie šiuo metų laiku augančias žoleles ir jų rinkimo ypatumus.Taigi, visi žolynėliai, anot Ingridos renkami saulėtą dieną: priešpiečiu arba per pietus. Tuomet saulė pasiekia savo epogėjų, jos energija yra stipriausia, o tai savaime persiduoda ir augalams. Visos virš žemės esančios žolės ir medžių lapai, žiedai bei pumpurai renkami augančiame – jauname ir priešpilnyje – mėnulyje. Vaistinės šaknys renkamos mėnuliui dylant. Žemė kaip gyvas organizmas kylant mėnuliui tarsi iš savęs iškvepia ir visą jėgą atiduoda augalams. Persivertus per pilnatį, kada mėnulis ima dilti, žemė tarsi įkvepia į savo vidų. Ir visa jėga, esanti virš žemės, patenka į šaknis, į gilumą. Augalai nerenkami keičiantis mėnulio fazėms. Anot žolininkų, tai tuščios erdvės metas, neturintis jokios jėgos, galinčios paveikti augalus.

Beržas geriausias iki Joninių

Ingrida šioms taisyklėms nebenusižengia, nes pati yra patyrusi, kad netinkamu laiku surinkti augalai neturi jokio energetinio užtaiso. Artėja Joninės – magiška metų para, kuomet diena vos užleidusi vietą nakčiai vėl užsuka gyvybės ratą. Anksčiau ši diena žoliautojams buvo labai svarbi. Tačiau akivaizdžiai persislinkę metų laikai įvedė pataisas ir renkantiems gamtos dovanas.  Dauguma augalų nespėja pražysti bei subręsti iki Joninių. Kita vertus, išimčių yra. Beržo lapus Ingrida renka išskirtinai tik iki Joninių. Pati patyrė, jog kelios dienos po trumpiausios metų nakties surinktų beržų lapų aromatas bei kvapas, struktūra skiriasi it juoda nuo balto. Jie buvo kieti, aitriai rūgštūs. Prieš Jonines – švelnūs, minkšti, kvapnūs. O arbata – it magiškas eliksyras.Žvelgiant į beržo lapus iš pirtininko patirties (Ingrida yra „Pirties akademijos“ vadybininkė), beržo vanta gydo nuo 99 ligų. Gydomosios dalys varo iš organizmo skysčius, valo odą bei organizmą. Beržo lapai reguliuoja kraujo spaudimą, tvarko kraujotaką, efektyvūs gydant ginekologines ligas. Beržo lapai ir jų pumpurai yra daugelio gydomųjų arbatų sudėtyje.Tiesa, pumpurus rinkti gana sunku. Tai kruopštus ir kantrybės reikalaujantis darbas. Jie mažutėliai, lipnūs, tačiau labai vertingi.

Po Joninių – žoliautojų rojus

Po Joninių prasideda žoliautojų rojus. Renkamos kraujažolės, jonažolės, raudonėliai, čiobreliai. Suprantama, reikia augalėlius rinkti toli nuo kelių, giliai miškuose. Ingrida važiuojanti ten, kur tegalima prieiti. Pasak jos, žoliavimas – tikrų tikriausia fantastika ir dieviškos atostogos gamtą mylinčiam žmogui. Pakanka kelias valandas pavaikštinėti po įvairiausius aromatus skleidžiantį karščiu alsuojantį mišką. Tai nenusakoma aromaterapija ideliai pritaikyta žmogui. Kiekvienas susirandą tą lauką, ta pievelę, kuri jam geriausiai tinka. Per nosį įkvepiami, per odą sugeriami kvapai tarsi nemokama sanatorija.

Su šienlige kovoja žiedadulkės

Žoliavimo malonumų galėtų patirti daug žmonių, tačiau užteršta ekologija žemei atsiuntė glėbį ligų, kurios užkerta visus kelius į miškus bei pievas. Žiedadulkių liga – šienlige - sergantys asmenys galėtų save vadinti pasmerktaisiais. Nors, pasak Ingridos, ji žinanti ir išimčių. Viena moteris daugelį metų sirgusi šienlige nusprendė surizikuoti: parduoti butą mieste ir apsigyventi miško vienkiemyje. Ji, aišku, jaudinosi, kaip jausis augalų žydėjimo metu. Tačiau jau po metų jos savijauta ėmė gerėti, alerginės reakcijos mažėjo. Anot Ingridos, visų mūsų ligų, alergija taip pat ne išimtis, priežastis yra vidinės reakcijos, mūsų mąstymo klaidos. Tad keičiantis žmogui, praeina ir ligos.

Užpilai, ištraukos, tonikai

Visas surinktas žoleles Ingrida pataria džiauti kuo greičiau, po kelių valandų. Augalėliai džiovinami vėsioje, sausoje, apsaugotoje nuo saulės, gerai vėdinamoje, net skersvėjuotoje patalpoje. Beje, vantas reikia džiovinti ilgiau. Vaistiniai augalai gali būti išdžiovinami ir greitai. Čiobreliai plonu sluoksniu paskleidžiami ant drobinės paklodės, vartomi kas kelias dienas. Jonažolės ir kraujažolės džiovinamos šluotelėmis sukabintomis ant virvelių.Kol dar žolelės nedžiovintos, Ingrida pataria pasigaminti ištraukų. Pilną stiklainį žolių ji rekuomenduoja užpilti kokybiška degtine ir palaikyti tris-keturias savaites. Kas kelias dienas reikia stiklainį pavartyti. Po to užpilas nukošiamas ir gaunama puiki žolių ištrauka. Ją galima lašinti į vonią, į dubenį vakare plaunant kojas. Šis užpilas puikiai atveria odos poras, padeda iš organizmo pasišalinti toksinams. Taip pat patartina perskalauti ir plaukus. Žolynėliuose esantys eteriniai aliejai suteiks plaukams žvilgesio, stiprumo ir švelnumo.Iš spiritinės žolių ištraukos galima pasigaminti toniką odai. Atskiedus su destiliuotu vandeniu gauname puikią priemonę odos priežiūrai. Jeigu oda riebi, reikia pilti daugiau ištraukos, jiegu sausa – mažiau. Pati Ingrida yra patyrusi žolinių aliejų gamintoja. Su šviežiomis žolelėmis pagamintas aliejus bus labai veiksmingas, stiprus ir kvapnus, tačiau jo galiojimo laikas – vos keli mėnesiai. Todėl ji rekomenduojanti ruošti aliejų su džiovintomis žolėmis.Geriausiai tinka universaliausias vynuogių kauliukų aliejus. Tačiau galima rinktis kukurūzų ar alyvuogių aliejų. Pastarasis yra labai tirštas, todėl su juo sunkiau masažuoti. Labai klampus ir sezamo aliejus. Tad vaistažoles galima iš pradžių užsipilti vynuogių kauliukų aliejumi, o prieš masažą į jį pridėti sezamo aliejaus. Puikus nemaistinis abrikosų kauliukų aliejus. Jis gardžiai kvepia, todėl yra puiki aromaterapijos priemonė.

Ir maistas, ir vaistas

Aliejiniai vaistažolių užpilai padės esant sumušimams, ilgai negyjančioms žaizdoms po nudegimų, įbrėžimų, skaudant sąnariams, esant nuospaudoms, sergant hemorojumi (kruopščiai nuplauta išangė ištepama aliejumi), norint atgaivinti vakare pavargusias kojas. Be abejo, aliejus su žolelių komponentais puikiai dera gaminant maistą: salotas, sriubas, košes. Toks maistas bus ir vaistas.Iš aliejinių vaistažolių užpilo galima psigaminti ir kosmetinių kaukių veido bei rankų odai, plaukams. Kiaušinis, medaus šaukštelis ir keliolika gramų aliejaus atgaivins nuvargusią odą ir pažeistus plaukus.

Žolių arbatos primins vasarą

Žolių rinkimo metas baigiasi su pirmuoju sniegu. Po pirmųjų šalnų Ingrida renkanti bruknių lapus. Tuomet jų aromatas yra pats geriausias. Tikrieji žolininkai-gydovai vaistinių augalų šaknis kasa net ir žiemą. Ajurvedos centre dirbančiai Ingridai labai svarbi ir įdomi žolynėlių energetika. Šviesių minčių vedinas žmogus dar labiau sustiprina augalų poveikį. Juolab kai žolynai renkami atsižvelgiant į visus gamtos kriterijus.Ingrida pataria džiovintas vaistažoles it kokius pomidorus ar agurkus susidėti į stiklainėlius ir visą žiemą gamintis iš jų arbatą ir gerti ją profilaktiškai. Kiekvienas intuityviai pajus, kokios arbatos jam reikės tą ar kitą dieną, priklausomai nuo nuotaikos, savijautos, dvasios būsenos. Tereikia įsiklausyti į save.

Ajurvedą išmanė ir močiutės

Džiovintas žoleles galima susidėti į drobinius maišelius ir sukaišioti juos tarp patalynės arba drabužių. Jeigu kankina nemiga ar nerimas, puikiai pagelbės po pagalve padėtas maišelis su džiovintu raudonėliu. Nakvišos puiki priemonė moterims nuo ginekologinių negalavimų. Jos ne tik ramina, bet ir puikiai harmonizuoja hormonų veiklą.Pasak Ingridos, Ajurvedos žinias puikiai išmanė gūdžiausiuose Lietuvos kaimuose gyvenančios močiutės. Juk Ajurveda – žinios apie gyvenimą. Kiekvienas arti gamtos gyvenantis žmogus žino, kodėl norint būti sveikam reikia anksti keltis ir anksti gultis, ką valgyti ryte, ir ką – vakare. Visos žinios apie Lietuvoje augančias žoles atitinka Ajurvedos mokslą. Tinkamai parinktas augalas ne tik išgydys, bet ir suteiks harmonijos bei stiprybės.

Daugiau apie vaistažoles skaitykite čia>>

Aušrinė Baronaitė

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

kristina 2012 liep. 19 09:52

kazkaip be naudos atrodo visos tos zoleles ir ju naudojimas...savitaiga labiau...as asmeniskai naudoju ekologiskus kremus kosmetika taciau ne is lietuvos lauku o is Maroko :)