Viduržemio jūros regionas: natūraliam grožiui

Teksto dydis:

Viduržemio jūros regionas: natūraliam grožiui

2012 birž. 18 01:07

Viduržemio jūros regioną nesunku pavadinti rojumi žemėje − kvapų, skonių ir spalvų įvairovė gamtoje, kvepalų parduotuvėse, pietų lėkštėje... Grožį čia taip pat paprasčiausia puoselėti atsigręžiant į gamtą.

Saulės šviesa mūsų šalyje nėra nei labai dažna, nei labai intensyvi. Neužsiveisime alyvuogių giraičių, egzotinių vaisių plantacijų ar saldžias uogas sirpinančių vynuogynų. Nepaisant to, daugelį produktų galime įsigyti, užsiauginti ant palangės arba įsirašyti į sąrašą planuodamos atostogas pietų Italijoje, Prancūzijoje ar Graikijoje.

Figa: džiaugsmo vaisius

Senovės graikai be jų neįsivaizduodavo Dioniso − vyndarystės, džiaugsmo ir vaisingumo dievo − garbinimo. Figose gausu naudingųjų medžiagų, puoselėjančių grožį: vitaminų A, B ir C, polisacharido, įvairių mineralų. Šis derinys padeda išsaugoti odos ir plaukų drėgmę, todėl yra įtraukiamas į daugelio kosmetikos produktų sudėtį. Greičiausias ir paprasčiausias būdas džiaugtis figų teikiamais privalumais − gardžiuotis jų vaisiais. Valgykite juos vienus, dėkite į salotas, gaminkite užkandžius prie vyno.

Bazilikas: karališkasis augalas

Senovėje prieš skindami bazilikus žemdirbiai persirengdavo švariais drabužiais ir nusiplaudavo dešiniąją ranką trijų skirtingų šaltinių vandeniu − tokia pagarba buvo reiškiama karališkajam žolynui. Bazilikų aromatas vertinamas iki šių dienų. Pakaks įtrinti porą lašų eterinio aliejaus tarp pirštų ir sukamaisiais judesiais įmasažuoti juos į smilkinius, kad nusloptų galvos skausmas. Dėl harmonizuojančių savybių šio augalo ekstraktas dažnai naudojamas gaminant kūno kremus, o šampūnas su bazilikais arba jų nuoviras padės užkirsti kelią plaukų lūžinėjimui.

Levanda: mėlynasis stebuklas

Dar visai neseniai levandų kvapas buvo laikomas senamadišku, tačiau atsiritus retro tendencijų bangai vėl ėmė karaliauti kosmetikos gamintojų laboratorijose. Šis augalas − eliksyras ir kūnui, ir sielai. Galbūt todėl 2008 m. levanda buvo paskelbta metų gydomuoju augalu. Viduramžiais buvo tikima, kad dėl savo antibakterinių savybių ji gali apsaugoti nuo parazitų ir choleros. Šiandien dėl savo raminamųjų ir atpalaiduojamųjų savybių levandų eterinis aliejus plačiai naudojamas kremų, vonios priemonių ir masažo aliejų gamyboje. Pasisodinkite šį augalą virtuvėje ant palagės, balkone arba darželyje prie namo − vėjo atnešamas svaigus kvapas akimirkai privers pasijusti nusikėlus į saulėtąją pietų Prancūziją.

Vynuogės: jaunystės uogos

Prieš 5 000 metų vynuogės buvo užveistos Europoje. Jas netruko įvertinti ne tik vyndariai, bet ir kosmetikos gamintojai. Kiekviena vynuogių dalis tarsi sukurta grožio puoselėjimui − sultys naudojamos kvepalų gamyboje, o kauliukai antioksidacinių ląsteles saugančių medžiagų koncentracija gerokai lenkia vitaminą E. Vynuogės − jaunystės ir lygios odos mūzos, todėl vietoj deserto į lėkštę verčiau įsidėkite kekę šių uogų.

Pomidoras: spalvos jėga

XV a. jį į Europą atgabeno Kristupas Kolumbas. Šiandien pomidoras viena plačiausiai vartojamų daržovių visame pasaulyje. Jį dievina ir kulinarai, ir kosmetikos gamintojai. Berlyno mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu buvo stebima 450 žmonių nuo 40 iki 50 metų. Pasirodo, likopenas, lemiantis intensyvią pomidorų spalvą, yra tiesiogiai susijęs su lygia ir sveika žmogaus odos spalva. Jis saugo mūsų odą nuo žalingo aplinkos poveikio, cigarečių dūmų, streso ir UV spindulių. Negana to, pomidorus apdorojus termiškai, tarkime, pagaminus iš jų sriubą arba padažą, likopeno veiksmingumas tik padidėja. Kitas elementas, dėl kurio verta mėgti pomidorus, yra selenas, pasižymintis antioksidacinėmis savybėmis ir stabdantis odos senėjimą. Gal todėl daugelis italių neieško naujų raukšlių − prisiminkite tradicinį Margaritos variantą, gaminamą Neapolio picų kepėjų. Burnoje tiprstantis, tikroje krosnyje iškeptas padas, daugybė šviežių pomidorų ir šviežių bazilikų.

Alyvuogės: slaptasis ginklas

Prieš Olimpines žaidynes senovės graikai savo kovotojų kūnus ištrindavo alyvuogių aliejumi − taip priešininkams tapdavo sunkiau juos sugriebti. Tirštos konsistencijos skystis išgaunamas iš alyvuogių vaisių, tačiau prisiminkite, kad vertingiausias variantas, pažymėtas „extra virgine“. Tai šalto spaudimo, nerafinuotas aliejus. Jis šiek tiek graužia gerklę ir yra kartesnis už rafinuotą aliejų. Taip yra todėl, kad nerafinuotame aliejuje gausu pleuropeinų, ypač vertingomis savybėmis pasižyminčių antioksidantų, užtikrinančių ląstelių apsaugą ir jų atsinaujinimą. Alyvuogių aliejus pasižymi ir antibakterinėmis savybėmis. Patarimas toms, kurios ištikimos depiliacijai vašku − po procedūros įtrinkite odą keliais lašais alyvuogių aliejaus. Taip išvengsite spuogelių atsiradimo. Alyvuogių aliejaus kaukė − tikra atgaiva tiek plaukams, tiek kūno, tiek veido odai. Dėl tirštos jo konsistencijos galite jausti šiokį tokį sunkumą, tačiau reguliariai kartojama procedūra duos nemažiau naudos nei brangiausios kosmetinės priemonės.

Rozmarinas: jūros rasa

Lotyniškos kilmės pavadinimas rozmarinams prigijo todėl, kad augdami Viduržemio jūros pakrantėje savo pailguose lapeliuos jie sukaupdavo vėjo atnešamus vandens purslus. Galbūt turite keletą šakelių namuose? Jei ne, užsiauginkite arba pasisėkite darželyje. Maždaug 100 g rozmarinų užpilkite litru verdančio vandens, pusvalandį palaikykite. O tuomet lipkite į kvapnią vonią. Rozmarinai malšina uždegiminius procesus, ramina odą, gydo ją nuo pleiskanojimo. Ne prastesnis pasirinkimas rozmarinu gardinti maistą.

Migdolai: saldieji vaistai

Lašelis rožių vandens, šiek tiek cukraus, smulkiai trinti migdolai − taip dar XVI a. buvo gaminami burnoje tirpstantys marcipanai. Tačiau ne smaližiavimui, o sveikatai stiprinti. Įsigyti šio gardėsio taip pat buvo galima tik vaistinėse. Migdolų aliejus dar Antikos laikais buvo naudojamas odai ir plaukams prižiūrėti. Jis net švelniausią odą apsaugo nuo raukšlių susidarymo ir saugo jos drėgmę. Tuo tarpu spaudimo metu likę migdolų milteliai naudojami kaip švelni šveičiamoji priemonė.

Komentuoti