Vėl dėl visko kaltas – imunitetas?!

Teksto dydis:

Vėl dėl visko kaltas – imunitetas?!

2013 vas. 25 12:00

Baigiantis žiemai visi puolame domėtis savo imunitetu. Rūpintis, ar jis nenusilpo, dairytis vaistinėse preparatų, žadančių pastiprinti, o saulutei šildant pradėję  sloguoti kaltiname , kad jis mus vis dėlto „pavedė“. O gal tai mes jį apleidome per žiemą, nelabai suprasdami, kas jis toks ir, kad jam kažko reikia ir iš mūsų.
 
Sistema, kuri gina, rūšiuoja ir šalina
 
„Imunitetas nuo seno buvo suvokiamas kaip žmonių atsparumas užkrečiamosioms ligoms. Pirmosios Nobelio premijos imunologijos srityje buvo suteiktos už darbus, aiškinančius apsaugos nuo infekcinių ligų mechanizmus. Vėliau didelio progreso pasiekta aiškinant navikinio augimo procesus, daug dirbta audinių ir organų persodinimo srityje. Ilgainiui paaiškėjo, kad visose šiose srityse labai aktyviai veikia tos pačios žmogaus organizmo struktūros. Žingsnis po žingsnio mokslininkai artėjo prie to, kas maždaug prieš penkis dešimtmečius buvo apibrėžta kaip pagrindinė imuniteto sąvoka: imuninė sistema – tai organizmo genetinio vientisumo palaikymo sistema.” (prof. Vytautas Usonis)
Imuninė sistema – tai speciali ir labai sudėtinga 5 mlrd. ląstelių ir organų sistema ar mechanizmas, kuris saugo organizmo genetinį pastovumą, gina nuo infekcijų, kitų svetimų medžiagų kasdien veikiančių žmogų. Ji sprendžia – ar tos medžiagos kenksmingos ar naudingos. Svetimas medžiagas ji atmeta. Tai kenksmingi įsibrovėliai – bakterijos, virusai, grybeliai ir kiti, taip pat kitų, nederančių kraujo grupių antigenai.
Imuninė sistema šalina mirusias ar pakitusias savo organizmo ląsteles, saugo nuo ligų, ypač infekcinių ir vėžinių. Jei imuninė sistema per silpna, sutrinka organizmo augimas ir vystimasis, mažėja atsparumas infekcijoms, susidaro prielaidos susirgti onkologinėmis ligomis. Nusilpus imunitetui, padažnėja kvėpavimo takų, virškinamojo trakto infekcijos, ligą gydyti būna sudėtinga ir trunka ilgesnį laiką, be to, pasireiškia grybelinės odos ligos, herpes virusas ir t.t.
 
Kokių tik nėra imunitetų. Koks tavo? Nusilpęs?
 
Imuninę sistemą sudaro dvi dalys: įgimtas ir įgytasis imunitetas. Pirmas apsauginis barjeras – įgimtas imunitetas. Jam priskiriama sveika oda, puikiai savo funkciją atliekančios gleivinės ir žarnyne esančios ypatingos bakterijos. Įgimtas imunitetas dar vadinamas paveldimu. Viena iš jo formų – rūšinis imunitetas. Jis būdingas tai pačiai gyvūnų rūšiai ir perduodamas iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, žmogus neserga galvijų ir šunų maru, o gyvūnai neužsikrečia vėjaraupiais.
Įgytas imunitetas nepaveldimas, jis gali būti pasyvus ir aktyvus. Pasyvus imunitetas susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnių iš kito imunizuoto organizmo. Tokį imunitetą turi naujagimiai. Aktyvus imunitetas įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba skiepijant nuo tos ligos. Pvz. Organizmas įgyja imunitetą gripui tik juo persirgus ar pasiskiepijus vakcina. Gripo virusas kasmet keičiasi, todėl įgytas imunitetas negali pasipriešinti po metų atkeliavusiam naujam ligos sukėlėjui. Įgytas imunitetas gali būti vadinamas „treniruota atmintimi“, nes kiekvieną kartą vis aršiau reaguoja į jau pažįstamas medžiagas. Šį darbą atlieka baltieji kraujo kūneliai, kurie sintetinami kaulų čiulpuose. Kitaip tariant, įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis).
 
Įvertink situaciją ir imkis priemonių
 
Natūralus organizmo atsparumas sumažėja dėl: 
  • dvasinio ir fizinio pervargimo, psichologinių problemų, streso
  • chroniškų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas
  • operacijų, didelio kraujo kiekio netekimo
  • medicininių švitinimų arba stipraus ir/ar ilgo švitinimo UV spinduliais
  • nikotino ir alkoholio vartojimo
  • vitaminų, mineralų bei antioksidacinių medžiagų trūkumo ar didesnio jų poreikio. 
Imuninę sistemą galima stiprinti, tam reikia: 
  • Daug gryno oro.
  • Daugiau judėti.
  • Apsilankyti saunoje.
  • Reguliariai praustis pakaitomis šiltu ir šaltu vandeniu.
  • Gerai vėdinti orą patalpose
  • Sveikai maitintis: organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Itin svarbūs baltymai, jų yra varškėje, kiaušiniuose, svarbu valgyti žuvį, daržoves, gerti įvairių sulčių. Organizmas taip pat turi gauti ir angliavandenių, ir riebalų, vitaminų E, C.
  • Pasiskiepyti. 
Šiuolaikinė tradicinė ir netradicinė medicina siūlo daug imunitetą stiprinančių preparatų, rinktis jums, bet vis dėlto pagalvokite, ką dėl jo padarėte patys.

Komentuoti