Vaistažolės

Teksto dydis:

Vaistažolės

2011 bal. 22 15:19

Vaistažolės – tai gydomųjų savybių turintys augalai. Žinoma virš 12000 jų rūšių. Vaistažolės auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakraščiuose, pelkėse, laukuose. Auginami vaistinė ramunė, pipirmėtė, vaistinis valerijonas, paprastasis kmynas, paprastasis raudonėlis, vaistinė medetka, vaistinė melisa ir kai kurie kiti. Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos. Jos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse. Vaistiniuose augaluose esančios veikliosios medžiagos stimuliuoja:

1. Glikozidai – gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą;

2. Alkaloidai – stimuliuoja širdies ir kraujagyslių, centrinę nervų sistemą, veikia raminamai;
3. Saponinai – lengvina atsikosėjimą, skatina tulžies, šlapimo, prakaito išsiskyrimą;

4. Flavonoidai – veikia baktericidiškai, skatina tulžies išsiskyrimą;

5. Eteriniai aliejai – slopina uždegimą, spazmus, naikina mikrobus;

6. Rauginės medžiagos – stabdo kraujavimą, mažina uždegimą.

Daugelis vaistinių augalų yra vitaminingieji – erškėtis, šaltalankis; kai kurie yra kartu ir nuodingi- rusmenė, pakalnutė, kelminis papartis, prieskoniniai- čiobrelis, krapas, kmynas, petražolė. Vaistiniai augalai nuo seno vartojami medicinoje, ypač liaudies. Iš vaistinių augalų bei jų mišinių gaminami nuovirai, ištraukos, užpilai, sultys, milteliai, tabletės, tepalai. Daromos vaistinių augalų ir jų mišinių gydomosios vonios, inhaliacijos, pavilgai, kokteiliai. Vaistinių augalų preparatai yra mažiau kenksmingi už cheminius, rečiau sukelia alergiją.

Gydymą vaistiniais augalais skiria gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio amžių, ligas, kitus jo gydymo būdus. Vaistiniai augalai renkami tada, kai juose yra daugiausiai veikliųjų medžiagų. Stiebai su lapais ir žiedais renkami jų žydėjimo pradžioje, pjaunama viršutinė 25-30 cm. ilgio dalis. Pumpurai - beržo, pušies, tuopos – pjaunami su šakutėmis anksti pavasarį, kai pradeda brinkti. Lapai skinami tik pražydę. Vaistams vartojamas visas žiedynas - ramunės, liepos, šlamučio, graižai - medetkos arba tik žiedo dalys- rugiagėlės vainiklapiai. Vaisiai renkami visiškai prinokę, išskyrus kmyną, krapą, kalendrą, kurie pjaunami ne visai prinokę, džiovinami, vėliau kuliami. Šaknys ir šakniastiebiai kasami pavasarį arba rudenį, kai sunyksta antžeminės augalo dalys. Žievę geriau lupti pavasarį, dar lapams neišsiskleidus. Vaistinei žaliavai tinka nesueižėjusi, neapsamanojusi iki 4 metų amžiaus ąžuolo, šaltekšnio, putino žievė. Lapų, žiedų negalima spausti, nes jie greitai tamsėja, kaista ir dėl to juose mažėja veikliųjų medžiagų.

Vaistažoles turėtų rinkti tik tie, kurie jas labai gerai pažįsta. Vaistinei žaliavai netinka kenksmingomis medžiagomis užteršti augalai (augantys prie chem. gamyklų, kelių, elektrinių, tvartų, mieste, sąvartynuose), t.p. apdžiūvę, dėmėti, pažeisti ligų ar kenkėjų. Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ar tamsioje patalpoje arba spec. džiovykloje. Augalai, turintys daug eterinių aliejų (pipirmėtė, čiobrelis), džiovinami iki 35°C t-oje, turintys glikozidų (adonis, pakalnutė) – 50-60°C, turintys vitamino C (erškėtis) – 80-90°C t-oje. Sultingi lapai apvytinami, po to džiovinami 70-80°C. Šaknys ir šakniastiebiai prieš džiovinimą valomi, plaunami, stori – supjaustomi išilgai. Žaliava išdžiūsta per 3-5 dienas.

Komentuoti