Vabzdžius atbaidančios natūralios augalinės medžiagos ne tik efektyvios, bet ir nekenksmingos sveikatai

Teksto dydis:

Vabzdžius atbaidančios natūralios augalinės medžiagos ne tik efektyvios, bet ir nekenksmingos sveikatai

2014.06.05 10:56

Nieko naujo ar ypatingo, kad kartu su ilgai laukta vasara ir atšilusiais orais savo vegetacinį sezoną pradėjo visokio plauko kraujasiurbiai vabzdžiai. Nors Lietuvoje itin didelės rizikos apsikrėsti kai kurių vabzdžių pernešamų užkrečiamų ligų sukėlėjais nėra, kaimyninėse šalyse ar kelionėse į tropinius kraštus kai kurių vabzdžių įkandimai gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais. Apie tai, kokie būdai efektyviausi ir saugiausi, norint atbaidyti „mažuosius vampyrus“ ir išvengti jų keliamos grėsmės, kalbamės su „Kvapų namų“ specialiste, kvapų žinove Rūta Daunoravičiene.

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių renkasi kitokį − sveiką gyvenimo būdą. Žodis „sveikas“ didžiąją dalimi reiškia „natūralus“. Kodėl cheminius sintetinius produktus ėmėme keisti į natūralius? Pasak R. Daunoravičienės, matyt, atėjo laikas, kuomet žmonės apskritai pradėjo domėtis savo sveikata. Vieni natūralumą atranda per maistą, kiti per kosmetiką, treti per mintis. „Tačiau dar viena labai svarbi priežastis ta, kad mūsų vartotojiškas pasaulis vis mažiau pasiekiamas vartotojui, jam siūloma tai, ko jis neprašo. Juk taip dažnai žmonės nė nežino, kas iš ko yra pagaminta. Tik pamanykite, dabar turime domėtis, iš ko pagaminta dešra“, − apie nūdienos ypatumus sako gydytoja.

Sintetinių pakaitalų grėsmė sveikatai netiriama

Pasak R. Daunoravičienės, iki šiol žmonėms atrodė, kad egzistuoja kažkokios institucijos, kurios turi rūpintis jų sveikata, o viskas, kas jiems pateikiama − turi būti saugu. Vystantis chemijos pramonei, praktiškai viskas yra keičiama sintetiniais pakaitalais. Tačiau niekas netiria, kaip tai gali atsiliepti žmonių sveikatai. Apie žalingą poveikį savijautai byloja naujų ligų diagnozavimas, mutuojantys virusai ir bakterijos, susirgimų dinamika. Kiekvienos medžiagos sandarą galima išskaidyti iki molekulės ir aprašyti ją chemine formule. Tačiau tarp natūraliai gamtoje susidariusios medžiagos ir tą pačią išraišką turinčios laboratorijoje susintetintos cheminės medžiagos yra didelis skirtumas. Pastarosios veikia visai kitaip, nei augaliniai preparatai. Taip yra todėl, kad augaliniuose preparatuose yra natūraliai subalansuota kelių veikliųjų medžiagų kompozicija, o cheminiai pakaitalai yra sintetinami pavieniui. 

Žmogus − gamtos dalis

Viename eteriniame aliejuje gali būti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų cheminių medžiagų. Jos sąveikauja tarpusavyje bei papildo viena kitą. Kol kas visos augalų savybių subtilybės nėra moksliškai patvirtintos todėl, kad jose yra labai daug kintamųjų medžiagų. Kita vertus, būdamas gamtos dalis žmogus iš tos pačios gamtos visuomet gavo tai, kas buvo idealioje harmonijoje tarp visų gyvybės formų. Todėl eteriniai aliejai, aromatinės medžiagos, išgaunamos distiliavimo būdu, puikiai tinka ir yra naudojamos gydymui: inhaliacijoms, masažams, kosmetikai. Eteriniai aliejai taip pat gali būti apsauginės medžiagos − repelentai, padedantys apsisaugoti nuo vabzdžių.

Vabzdžiai užuodžia žmogų per kelias dešimtis metrų

Kraujasiurbių vabzdžių patinėliai yra vegetarai – jie minta augalų nektaru, o patelėms reikia baltymų – kraujo, kad galėtų padėti kiaušinius ir taip pratęstų giminę. Uodes traukia iškvepiamo anglies dvideginio dujos, odos išskyros – prakaitas, pieno rūgštis. Uodės gali užuosti žmogų už kelių dešimčių metrų, jas traukia tamsios spalvos judantys objektai – šiltakraujai gyvūnai, tad gamtoje geriau vilkėti šviesius drabužius. Anot R. Daunoravičienės, pastaraisiais metais susidomėjimas augalų, tiksliau, juose esančių eterinių aliejų galimybėmis atbaidyti nepageidaujamus vabzdžius, yra labai išaugęs, nes visuomenė reikalauja kuo sveikesnių žmogui ir aplinkai produktų. Visų kontinentų mokslininkai aktyviai tiria augalų eterinių aliejų repelentines savybes. Daugiausia dėmesio skiriama tropikų kraštų vabzdžiams, kur jų paplitimas ir užkrėstumo ligų sukėlėjais procentas yra didelis – Aedes ir Anopheles gentims, taip pat kitiems mažesnio masto, bet gana sunkių ir dažnų ligų pernešėjams. Mūsiškiai tikrieji uodai, Culex pipiens, nėra tokie pavojingi kaip jų tropikų kraštų giminaičiai, nes nenešioja jokių ligų ir didžiausias jų sukeliamas nepatogumas tėra sudirgusi, niežtinti odos reakcija į įkandimą. Galbūt dėl to nėra taip daug tyrimų apie tai, kaip eteriniai aliejai veikia Lietuvoje gyvenančius uodus. „Gali būti, kad eteriniai aliejai, atbaidantys vienos genties atstoves, panašiai veiks ir mūsiškes uodes, bet nebūtinai. Išbandyti galime tik mes patys“, − sako Kvapų namų specialistė.

Pats populiariausias − citrinžolių eterinis aliejus

Septynerius metus Kvapų namuose dirbanti kvapų žinovė R. Daunoravičienė nuolat domisi mokslinių publikacijų naujovėmis. Tyrimų kasmet daugėja, žmones pasiekia vis daugiau informacijos. Augalų eterinių aliejų, atbaidančių kraujasiurbius, yra nemažai. Pagrindinė problema – eteriniai aliejai yra labai lakūs, jų veikimas trumpalaikis (iki 1 h, o vidutiniškai 15-20 min, jei naudojami be fikstorių), lyginant su cheminiais repelentais. Dažniausiai lyginama su itin efektyviu ir dažniausiai pasaulyje naudojamu chemikalu DEET, N, N-diethyl-m-toluamide. Keletas eterinių aliejų, naudojamų mišinyje, gali veikti sinergiškai, t.y. stipriau nei vienas kuris naudojamas atskirai. Eterinių aliejų repelentinį veikimą gali prailginti fiksatorius − sojų aliejus, vanilinas (jį galima pakeisti benzoino dervos styrax tonkinensis tinktūra). Vieno tyrimo duomenimis, eteriniai aliejai kaip repelentai veikia geriau, jei naudojami hidrofilinėje bazėje, silpniau – jei lipofilinėje. Efektyvumas priklauso nuo keleto faktorių – naudojimo būdo, eterinio aliejaus koncentracijos, vabzdžių rūšies, pagalbinių ir papildančių repelento komponentų. Dažniausiai literatūroje minimi citrinžolių (Cymbopogon spp.), bazilikų (Ocimum spp.) ir eukaliptų (Eucalyptus spp.) eteriniai aliejai. Repelentinėmis savybėmis pasižymi juose esančios medžiagos α-pinenas, limonenas, citronelolis, citronelalis, kamparas ir tymolis (Nerio, 2010). 

Tikruosius „lietuviškus“ uodus Culex pipiens atbaido:

Rudenines piktmuses Stomoxys calcitrans (musinių šeimos dvisparnis vabzdys, labai panašus į kambarinę musę, bet kraujasiurbis; suaktyvėja rudeniop, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, plačiai paplitusi ir Lietuvoje) atbaido:

Vaistinių puiklapių (Calophyllum inophyllum) aliejus; buvo tiriamas 21 eterinis aliejus dvinariame mišinyje su puiklapių aliejumi − stipriausiai veikė pelargonijų, gvazdikėlių, pačiulių, čiobrelių, raudonėlių, dašių eteriniai aliejai (Hieu, 2010).

Nuo erkių Ixodes ricinus įkandimų saugo:

  • Kasdienis česnako valgymas, 1.2 g per dieną (Stjernberg, 2000)
  • Citrinakvapių eukaliptų ekstraktas (Gardulf, 2004).
  • Citrinakvapių eukalipų, pelargonijų ir levandų eterinių aliejų mišinys (Jaenson, 2006).
  • Bitkrėslių (Tanacetum vulgare) eterinis aliejus (Palsson, 2008)
  • Kokosų aliejus (laurinė riebalų rūgštis) (Schwantes, 2008).

Ar repelentas, ypač botaninis-natūralus, bus efektyvus, priklauso nuo daugybės faktorių – vabzdžių rūšies ir jų skaičiaus aplinkoje, žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir asmens fizinio-biocheminio „patrauklumo“ kandantiems vabzdžiams, aplinkos temperatūros, drėgnumo ir vėjo greičio. Taigi, tas pats repelentas visų vartotojų niekada neveiks vienodai. 

Paruošė Aušrinė Baronaitė

Komentuoti