Nudegimams, žaizdoms ir skrandžio skausmams – alavijas

2011.07.12 07:00

Alavijas jau 3500 metų yra naudojamas kaip vaistinis augalas ir tituluojamas kaip namų daktaras, stebukladaris. Gydomosios alavijo savybės buvo žinomos jau senovės Egipte. Alavijas buvo vartojamas odos sudirginimams gydyti, vidurių užkietėjimui šalinti. Senovės egiptiečiai tikėjo, jog alavijo „kraujas“ (sultys) suteikia grožio, sveikatos, žmogų padaro nemirtingą. Jie alavijus naudojo faraonams balzamuoti. Europiečiai iš pradžių nemokėjo auginti alavijų. Jie naudojo džiovintų lapų miltelius. Tai buvo priemonė viduriams laisvinti.

Alavijas priskiriamas daugiamečiams sukulentiniams Rytų ir Pietų Afrikos dykumų augalams. Tai visžalis medis, tropikuose užaugantis iki 4 metrų aukščio. Pasaulyje yra per 300 alavijo rūšių, tačiau ne visi turi gydomųjų savybių. Iš visų alavijų labiausiai išsiskiria vaistinis alavijas (lot. Aloe vera). Pas mus kaip kambarinis augalas plačiausiai auginamas medėjantysis alavijas (lot. Aloe arborescens), dar vadinamas alijošiumi.

Mūsų laikais alavijas plačiai naudojamas medicinoje gydant įvairius sudirgimus – ir ant odos ir virškinamajame trakte.

Geriausia naudoti šviežią alaviją, nes natūralus augalas turi daugiau gydomųjų savybių. Naudingiausias yra pats alavijo lapas. Gydymo tikslais naudojamos vaistinių alavijų lapų sultys ir drebučių pavidalo lapo minkštimas. Skinami ne trumpesni kaip 15 cm ilgio švieži lapai nuo 2–4 m. amžiaus augalo. Prieš skinant augalo lapus vaistams, geriau jo keletą dienų nelaistyti. Iš jų gaminami preparatai ne vėliau kaip per 24 val. Jis gali būti naudojamas ir sulčių pavidalu ir kaip antpilas. Sultys išgaunamos taip pat kaip ir iš kitų vaisių. Išspaudžiamas lapuose esantis skystis, pagaminamas ekstrakto koncentratas, kuris skiedžiamas vandeniu. Taip pat sultys gali būti konservuojamos užpylus 20 procentų spiritu ir laikomos tamsioje vėsioje vietoje.

Augalo lapuose yra mažiausiai 75 maistiniai komponentai, net 200 aktyviųjų medžiagų, eterinių aliejų, 90 % aminorūgščių, enzimų, riebalų rūgščių, karbohidratų ir acemanano, lignino, 20 mineralų ir mikroelementų (geležies, kalcio, magnio, mangano, seleno ir cinko), organinių rūgščių, salicilo rūgšties, saponinų, taninų, 12 vitaminų, 8 rūšių cukraus, kurios sudaro aštuonias pagrindinių sacharidų grupes. Tai ne tas pats cukrus, kurį dedame ant stalo. Tai natūralus gydomasis cukrus, kuris nėra saldus, nedidina kraujospūdžio ir yra naudingas sveikatai. Cukrus, kuris įeina į alavijo cheminę sudėtį, gali slopinti auglio augimą. Tyrimai įrodė, kad alavijas yra veiksmingas kepenų, plaučių ir odos vėžio gydyme, jo sultys mažina cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje. Polisacharidai pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu.

Alavijas turi antibakterinių savybių, naikina netgi kai kurias stafilokokų gentis ir kitas bakterijas, todėl yra labai efektyvi priemonė žaizdoms gydyti, padeda kovoti su infekcijomis žaizdose.

Įrodyta, kad alavijo lapų gleivingos sultys ir minkštimas puikiai gydo įvairios kilmės nudegimus, pjautines ir kąstines žaizdas, pūlingas uždegimines ligas, egzemas, žvynelinę, pūlinius, opas. Tačiau nepatariama vartoti gilių žaizdų gydymui, nes šiuo atveju alavijas lėtina gijimo procesą.

Alavijo sultys nepakeičiamos turintiems itin riebią odą. Jis stabdo odos suglebimą, šalina uždegimus, spuogus. Mišiniuose su eukaliptu naudojamas gydyti saulės pažeistai odai. Geriausiai žaizdų gydymui vartotį alavijo lapą. Tereikia jį perpjauti išilgai, išspausti alavijo sultis ant žaizdos ir leisti joms išdžiūti. Gelis, kurio yra alavijo lapuose, turi karboksipeptidazės ir bradikinazės. Šios medžiagos slopina uždegimą, patinimus ir paraudimus, malšina niežulį, deginimą, skausmą, kurie atsiranda gyjant žaizdai ar įgėlus vabzdžiams.

Alavijas padeda nuo bet kokio odos suerzinimo. „Journal of Dermatological Surgery and Oncology” rašo, kad pacientai, kurie tepė veidą alaviju po dermabrazijos, išgydavo 72 valandomis greičiau. O tyrimai rodo, kad gelis įsiskverbia į odos ląsteles 500 proc. geriau nei vanduo, todėl iškart pajuntamas jo gaivinamas poveikis.

Alavijų lapų gelis sušvelnina odą ir taip ji atrodo jaunesnė, lėtėja odos senėjimo ir raukšlių susidarymo procesai. Augalo maitinamosios medžiagos ir aktyvieji komponentai skatina apsauginio epidermio sluoksnio susidarymą, neleidžia odai pernelyg išdžiūti ir apsaugo ją nuo išorinių toksinų, stimuliuoja kraujo cirkuliaciją, mažina poras, stabilizuoja odos apsauginį rūgščių sluoksnį, greitai išsisklaido ir giliai įsigeria į odą. Šis augalas taip pat plačiai naudojamas gaminant plaukų priežiūros priemones, nes pasižymi plaukus stiprinančiomis bei jų slinkimą stabdančiomis savybėmis.

Alavijas naudingas ne tik išoriniam vartojimui. Alavijo sudedamųjų medžiagų dėka ne tik gausite reikalingų medžiagų, bet ir padėsite susitvarkyti žarnyno veiklai. Augalo sultys pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Jos labai tinka ir virškinamojo trakto reguliavimui, jo ligoms gydyti. Padeda esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, lėtiniam gastritui, sutrikus tulžies ir kepenų veiklai (varo tulžį), geriną apetitą ir virškinimą. Alavijas labai dažnai vartojamas esant užkietėjusiems viduriams. Jis kartais netgi vadinamas natūraliu muilu, nes saponinai padeda išsivalyti žarnynui, pašalinti susikaupusias nereikalingas medžiagas. Kartu visiškai nepakenkiama žarnynui, nes valant nepažeidžiama natūrali žarnyno bakterinė terpė.

Teigiama, kad vaistinis alavijas gali būti naudojamas hepatitui, diabetui gydyti. Alavijo preparatai taip pat stiprina imuninę sistemą, naudojami sergant kraujagyslių ligomis, astma, plaučių uždegimu, bronchitu, tuberkulioze, gerklės ir ryklės ligomis, mažakraujyste, lėtinėmis ligomis.

Alavijo lapų antpilas puikiai tinka skalauti burnai bei gerklei, esant uždegiminiams procesams. Tačiau jų negalima vartoti sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, nėštumo metu. Taip pat preparatai į vidų gali būti vartojami ne ilgiau kaip 10 dienų, nes vartojant ilgiau netenkama daug elektrolitų (daugiausia kalio) ir pasireiškia jų disbalansas.

Natūralus receptas nudegimams ar virškinimo sutrikimams gydyti, išspausdintas Jonny Bowdeno knygoje „Veiksmingiausi natūralūs vaistai žemėje“:

Vidutinio stiprumo nudegimams ar žaizdoms gydyti: užteplite alavijo tepalo (kaip nurodyta), kad nuramintumėte odą.

Virškinimo sutrikimams gydyti: gerkite po 113 g grynų alavijo sulčių tol, kol pagerės.

Nuskintus lapus pravartu biologiškai stimuliuoti (keliose vietose jie įpjaunami ar kitaip sužeidžiami ir apie 2 savaites laikomi tamsoje 6–8 laipsnių C temperatūroje), kad pasigamintų žymiai daugiau biogeninių stimuliatorių.