Natūralūs gydymo būdai

Teksto dydis:

Natūralūs gydymo būdai

Vis dažniau, nusivylę tradicine (alopatine) medicina, kai nepavyksta atsikratyti kokios nors negalios, žmonės bando sau padėti liaudies išbandytomis priemonėmis arba susidomi natūralaus gydymo galimybėmis. Kokios jos yra?
 
Išsivysčiusiose šalyse senstant gyventojams, daugėja ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis. Įprastine medicina labiausiai nepatenkinti vyresnio amžiaus žmonės, kurie ir susiduria su šiomis problemomis. Jiems nuolat tenka vartoti daug vaistų ir neretai jausti jų šalutinį poveikį. Todėl JAV ir Vakarų Europos šalyse populiarėja alternatyvūs gydymo būdai, ypač akupunktūra, manualinė terapija, homeopatija. Prancūzijoje, Vokietijoje ar Belgijoje pilietis, turintis sveikatos draudimą, turi teisę pasirinkti, kokio gydymo pageidauja – įprastinio ar alternatyvaus. Alternatyvios terapijos formas ten visiškai ar iš dalies apmoka valstybinės draudimo įstaigos (ligonių kasos). Vokietijoje yra ir gydytojo natūropato specializacija. (Gyd. Regina Masiliūnienė. „Kauno diena", numeris 184 (17341), 2004-08-11)
 
JAV bei Vakarų Europos šalyse nuolat didėja alternatyviosios, dar vadinamos komplementine, medicinos populiarumas ir pritaikymas. Neretai ši medicina vadinama natūraliąja, o vartojami preparatai ir gydymo būdai - natūraliais. Tokie gydymo būdai yra akupunktūra, homeopatija, fitoterapija, manualinė terapija, osteopatija ir kiti. Jie skiriasi nuo mums įprasto cheminių vaistų vartojimo.
 
Taigi, galima išskirti tokius natūralios medicinos būdus:
1. fitoterapija (gydymas vaistingaisiais augalais, kurio metu įvairių augalų ir žolelių antpilų vartojimas teigiamai veikia bendrą organizmo veiklą, išvalo gyvybiškai svarbius organus ir kraują nuo toksinų ir šlakų, kelia organizmo gynybines funkcijas be šalutinio poveikio į organus, kaip kad būna vartojant cheminius vaistus);
2. urinoterapija (išorinis arba vidinis žmogaus arba gyvūnų šlapimo vartojimas gydymo tikslais. Šiuolaikinėje medicinoje į šį gydymo būdą žiūrima kaip į pavojingą, nes galima apsinuodyti, ar gali išplisti infekcija;
3. kvapų terapija (gydymas kvapų pagalba);
4. homeopatija (ligų gydymo sistema, kurios principas – gydyti itin mažomis dozėmis. Šis gydymo būdas aktyvina organizmo apsaugines reakcijas, stiprina tuos mechanizmus, kurių reikia norint pasveikti. Taip gydant veikiama ligos priežastis, o ne pasekmė);
5. gydymas mineralais;
6. gydymas garsais;
7. akupunktūra (prideginimas, aurikulopunktūra, adatų akupunktūra, taškinis masažas);
8. natūralioji terapija (gydymas gamtinių, mineralinių, augalinės arba gyvulinės kilmės gydomųjų priemonių pagalba);
9. apiterapija (gydymas bičių įgelimais);
10. natūralioji terapija (kompleksas biomechaninių judesių, atliekamų rankomis, skirtas pašalinti skausmą ir atkurti stuburo ar sąnarių judesių laisvumą);
11. hirudoterapija (gydymas dėlėmis);
12. bioenergetinė terapija (gydymas biologinės energijos pagalba);
13. vandens terapija (vandens naudojimas profilaktikos ir gydymo tikslais pirtyse, aptrynimai, dušai, įvyniojimai, kompresai, apipylimai);
14. akmenų terapija (masažo technika panaudojant įvairius gamtinius akmenis);
15. badavimo terapija (gydymas badavimu);
16. spalvų terapija (gydymas spalvomis);
17. magnetinė terapija (gydymas statiniu arba kintamu (pulsuojamu) magnetiniu lauku);
18. dietos terapija (gydymas dieta be angliavandenių, subalansuota mityba, dieta be baltymų ir t.t.);
19. metalo terapija (įvairaus metalo plokštelių dėjimas ant kūno).
 
Natūralūs gydymo metodai skirstomi į alternatyvius ir papildomus. Alternatyvioji terapija apima gydymo metodus, nesutampančius su mokslinės medicinos metodais, o pagalbinė – derina netradicinius gydymo metodus su standartiniais.
 
Prieš pradedant naudoti nealopatinius gydymo metodus ar preparatus, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis patars kuriuos metodus galima naudoti, o kurie gali pakenkti.
 
Ar saugu vartoti tokias medicinos priemones? Reikia pažymėti, kad neretai duomenys apie efektyvią preparato dozę būna apytiksliai, nebūna atlikti klinikiniai jo bandymai, nenuspėjamas poveikis, nežinoma sąveika su kitais vaistais, ir pagaliau, jei priemonė natūrali, tai dar nereiškia, kad ji nėra toksiška, juk nuodingos medžiagos, esančios daugelyje augalų, gali sukelti ir apsinuodijimą, ir gali būti vaistu.
  

Komentuoti