Koloidinis sidabras

Teksto dydis:

Koloidinis sidabras

2012 spal. 8 00:00

Gydomosios sidabro savybės buvo žinomos dar gilioje senovėje. Senovės indų knygose minima, kad vanduo buvo dezinfekuojamas, trumpam panardinant į jį įkaitintą sidabrą, arba ilgai laikant sidabrą vandenyje. Šventinant šulinius į juos buvo metamos sidabrinės monetos, vanduo buvo laikomas sidabriniuose induose ir t.t. Ir stalo sidabras buvo ne vien tik turtingumo atributas.
 
XIX a. pabaigoje tyrinėtojai atkreipė dėmesį į kai kurių metalų dezinfekuojančias savybes, Tyrimai parodė, kad difterijos lazdelės ant sidabrinės plokštelės žūdavo per tris dienas, ant varinės – per šešias, o ant auksinės – per aštuonias dienas. Stafilokokai atitinkamai žūdavo ant sidabro – per dvi dienas, ant vario – per tris ir ant aukso – per devynias dienas. Šiltinės lazdelės ant sidabro ir vario plokštelių žūdavo jau per 18 valandų.
 
Taip pat buvo nustatyta, kad sidabras turi stipresnį nei kiti metalai bakteri­cidinį poveikį, nes jis greičiau prasiskverbia į ląsteles. Sidabras veikia mikrobų ląsteles todėl, kad jį absorbuoja (sugeria) ląstelių apvalkalai, jis blokuoja bakteri­nius fermentus ir ląstelė žūva. Sidabro preparatai pasižymi ypač dideliu bakte­rijų naikinimo efektu. Mokslininko V. Uglovo duomenimis, sidabras, veikia 1750 kartų stipriau už tokios pat koncentracijos karbolio rūgštį ir 3,5 karto stipriau už gyvsidabrio dichloridą (sublimatą). Akademiko L. Kulskio, visą gyvenimą pašventusio sidabringo vandens tyrimams ir jonizatorių kūrimui, duomenimis, sidabringas vanduo yra aktyvesnis už chlorą, chlorkalkes, natrio hidrochloritą ir kitus tokios pat koncentracijos oksidatorius.
 
Sidabras – ne tik taurusis metalas. Šis mikroelementas būtinas ir normaliam organizmo funkcionavimui. Jis veikia profilaktiškai, stiprindamas imuninę sistemą. Senstant organizmui, sumažėja jo sugebėjimas įsisavinti sidabrą, todėl atsiranda sidabro trūkumas, silpnėja organizmo atsparumas su visomis galimomis pasekmėmis.
 
Koloidinio sidabro vartojimas yra vienas saugiausių ir efektyviausių būdų, leidžiančių organizmui gauti papildomą sidabro kiekį. Koloidinis sidabras yra biologiškai įsisavinamas, kadangi jis tiesiogiai įsiskverbia į organizmo audinius.
 
Koloidinis sidabras – tai sidabro molekulių sankaupa, kuri plūduriuodama vandenyje netirpsta ir nereaguoja su juo. Koloidinės molekulės turi nedidelį elektros krūvį, jos stumia viena kitą ir todėl nuolat juda, susiburdamos su didesnėmis vandens molekulėmis (taip vadinamas Brauno judėjimas). Svarbu tai, kad koloidinio sidabro molekulės būdamos mažesnės nei virusai ar bakterijos, laisvai prasiskverbia į patogenus ir sunaikina juos.
 
Dabartiniai antibiotikai kovoja tik su bakterijomis. Koloidinis sidabras naikina ir bakterijas, ir virusus. Teigiamą krūvį turinti sidabro molekulė oksiduoja patogeną, jis netenka savo neigiamo krūvio ir išnyksta, o sidabras atakuoja sekantį ligas sukeliantį organizmą.
 
Veikdamas kaip natūralus antibiotikas, sidabras sunaikina per 650 ligas sukeliančių organizmų. Be to, sidabras yra netoksiškas, jis stimuliuoja kaulų priaugimo procesą, su kartus pagreitina pažeistų audinių gijimą ir t.t. Koloidinis sidabras gali sėkmingai kovoti ir su vėžiu. Dr. R. Beckeris rašo, kad „...Sidabras, kurio krūvis yra teigiamas, veikia vėžio ląsteles, sustabdydamas jų mitozę...” Kitas medikas mokslininkas G. Smith, atlikęs daug bandymų su vėžiu, sakė: „Vėžio gydymo sėkmė priklauso nuo esančio ligonio organizme sidabro kiekio, o nesėkmę sąlygoja sidabro trūkumas...”
Sidabras yra sėkmingai išbandytas ir kovoje su AIDS. Juk AIDS yra virusinė liga. Antibiotikai virusų neveikia, užtai juos naikina sidabras.
 
Koloidinio sidabro sudėtyje yra du sidabro pavidalai: teigiami sidabro jonai ir sidabro metalas. Sidabro jonai pasižymi oksidacinėmis savybėmis. Kadangi patogeninių bakterijų protoplazmos turi neigiamą elektros krūvį, tai jos pritraukia teigiamus sidabro jonus, jungiasi su jais, t.y. oksiduojasi ir žūva.
 
Medžiaga paruošta pagal A. Malovičko knyga „Viskas apie vandenį” (Kaunas, 1996), akademiko L. Kulskio knyga „Sidabringas vanduo” (Kijevas, 1977), L. Taranovo ir I. Filipovos knyga “Sidabringas vanduo. Taranovo metodas” (Sankt-Peterburgas, 2002) ir 2001 metais Lenkijoje išleistą knygelę „Koloidinis sidabras – sveikatos bei ilgaamžiškumo eliksyras”.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (3)

vartotojas 2016 bal. 5 10:33

o antibiotikų vartojimas alergijų nesukelia, dabar vos ne kas antras vaikas asma serga nuo per didelio antibiotikų kiekio ankstyvame amžiuje. O viską reikia vartoti saikingai. Mūsų šeimai labai padeda, vartojam reikalui esant visi ir tikrai pavyko ženkliai sumažinti antibiotikų vartojimą, pradėjus vartoti tik ligos pradžioje, kartais ir visai nebereikia daugiau jokių vaistų.

ar zinot 2016 saus. 28 12:20

Kad vaistu pramone tai mafija? ir kas veiksminga ,tas nutylima vaistai tai nuodai

Objectyvas 2012 lapkr. 9 10:16

Viskas grazu, taciau si informacija nera objektyvi. Ar zinote kad moksliskai nera jokiu irodymu apie jo teigiama poveiki ir gydomasias savybes? Ar zinote kad JAV ir Australijoje yra draudziama reklamuoti tai gydymo priemone ir rasyti tokius dalykus kas cia yra rasoma. Taip pat ilgesnis ar dideliu doziu vartojamas sukelia algyria. http://itthing.com/the-real-smurfs-people-who-turned-blue-literally