Griebkim gripą kol jis neprigriebė mūsų

Teksto dydis:

Griebkim gripą kol jis neprigriebė mūsų

2013 saus. 1 15:51

Gripas sezoninis virusinis susirgimas. Yra įprasta, kad Lietuvoje gripo atvejų padaugėja po Naujųjų metų. Liga pavojinga, nes gali komplikuotis plaučių, inkstų, kepenų, smegenų dangalų uždegimu. Susirgus gripu paūmėja lėtinės ligos bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas.

Apie gripo komplikacijų pavojų ir būdus kaip išvengti šios klastingos ligos kalbamės su Vilniaus universiteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėju, profesoriumi, habilituotu daktaru Arvydu Ambrozaičiu. 

Gripo virusai skirstomi į kelias grupes. A ir B tipo virusai aptinkami dažniausiai, tačiau vienas nuo kito jie labai skiriasi. B tipo virusas paplitęs tik tarp žmonių, jis mažiau kinta, nesukelia pandemijų, yra mažiau pavojingas. Didžiausią grėsmę sukelia A tipo gripo virusas. 

Gripas itin pavojingas vyresniems

Prof. A. Ambrozaičio žodžiais, A ir B žmonių gripo virusai pavojingesni vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, plaučių metabolinėmis, kaip antai diabetu, ligomis, nėščioms moterims, ligoniams, kurių imunitetas dėl įvairių priežasčių yra slopinamas (po inkstų, kepenų, širdies transplantacijos, atliekant spindulinę terapiją dėl onkologinių ligų ir pan.).

Tokių žmonių imunitetas yra susilpnėjęs, gripo eiga yra sunkesnė, jie dažniau patiria komplikacijų. „Labai dažnai vyresnio amžiaus asmenys serga gripu nekarščiuodami arba turėdami tik šiek tiek aukštesnę temperatūrą. Todėl gripo diagnozė jiems nustatoma retai, nors dėl pastarojo susirgimo jie dažnai patiria miokardo infarktą ar insultą", – sako profesorius. 

Gripo profilaktika

Prof. A. Ambrozaičio įsitikinimu, pagrindinė ir geriausia gripo profilaktika – skiepai. Aišku, šalia to būtina grūdintis, stiprinti imunitetą, nevengtinos ir liaudies medicinos priemonės: „Tačiau noriu dar kartą pabrėžti, kad visa tai nepakeičia skiepų. Gripo epidemiologinės kontrolės strategija nukreipta ne į bendro sergamumo šia infekcija mažinimą, bet į jos pasekmių sunkumo ir dažnumo mažinimą tarp pagyvenusių ir kitų rizikos grupių žmonių", – sako profesorius. – „Šiemet valstybės lėšomis nupirkta 97 tūkst. gripo vakcinos dozių. Pagal sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas valstybė šiuos nemokamus skiepus nuo gripo skiria visų pirma nėščioms moterims, sveikatos priežiūros darbuotojams, vyresniems nei 65 metų asmenims, nepriklausomai nuo amžiaus sergantiems įvairiomis lėtinėmis ir uždarų kolektyvų (pensionatų, globos namų) gyventojams." 

Kaip gydytis?

Susirgus gripu, vargina didžiulis silpnumas, nėra jėgų, skauda galvą, gerklę, maudžia kaulus, sąnarius ir raumenis, atsiranda kosulys. Kaip taisyklė, gripui nebūdinga sloga. Ji gali atsirasti vėliau – kaip gripo komplikacija. Norime mes to ar ne, tačiau gripas paguldo į lovą tiesiogine šio žodžio prasme. Aišku, tai tinkamiausias būdas greičiau pasveikti ir neplatinti viruso tarp aplinkinių.

Prof. A. Ambrozaitis dar kartą perspėja, kad susirgus gripu antibiotikai nepadės. Esant aukštai temperatūrai, ligonis daug prakaituoja. Norint atstatyti prarastų skysčių balansą, reikia gerti daugiau skysčių: negazuoto vandens, vaistinėse parduodamų skysčių su mineralais, arbatų, sulčių. Sumažinti temperatūrą padeda ne tik vaistai nuo karščiavimo, bet ir vaistažolių arbata. Gydytojo paskirti antivirusiniai vaistai efektyviausiai padeda, tik jeigu buvo paskirti per pirmąsias dvi ligos dienas.

„Atsiradus dusuliui, kosuliui su skrepliavimu, prasidėjus kraujavimui iš nosies, patartina kreiptis medikų pagalbos", – perspėja daktaras. – „Akivaizdžiai krentant kraujospūdžiai, atsiradus sąmonės pritemimui, reikėtų ligonį nugabenti į ligoninę. Apie ligos rimtumą perspėja ir skausmas kairėje arba dešinėje krūtinės pusėje. Tai gali būti plaučių uždegimo pradžios ženklas."

Kalbino Aušrinė Baronaitė.

 

 

Komentuoti