Fitoterapija. Vaistažolių gydomosios savybės

Teksto dydis:

Fitoterapija. Vaistažolių gydomosios savybės

Fitoterapija (gr. phyton – augalas, gr. therapeia – gydymas) – tai ligų gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus. Vaistiniai augalai buvo pirmieji vaistai žmonijos istorijoje.
Fitoterapija vystėsi tūkstančius metų ir turi pačią seniausią gydymo patirtį. Šiandien moksliškai įrodyta, kad gydomąjį poveikį augaluose turi veikliosios medžiagos, tam tikri cheminiai junginiai : alkaloidai, glikozidai, eteriniai aliejai, vitaminai, karčiosios, rauginės, mineralinės medžiagos ir kt. Gydymui ir preparatų ruošimui naudojamos tos augalo dalys, kuriose šių medžiagų daugiausia.

Skiriamos dvi fitoterapijos rūšys: 
  • tradicinė fitoterapija – liaudies medicina
  • racionalioji arba alopatinė fitoterapija, pagrįsta moksline medicina
Šiomis dienomis žmonės vis dažniau renkasi vaistažoles įvairioms ligoms gydyti. Tikima, kad žolelės yra veiksmingos, o šalutinio poveikio tikimybė yra kur kas mažesnė nei medikamentų. Nereiktų pamiršti, kad ne visas ligas galima išgydyti vaistažolėmis, o jų perdozavimas taip pat gali sukelti alerginę organizmo reakciją ar kaip kitaip atsiliepti sveikatai.
Norint išvengti nepageidaujamo poveikio, dėl vaistažolių užpilų, arbatų bei tinktūrų kiekio geriausia pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Tinkamų vaistažolių atrandama beveik visoms ligoms gydyti. Be abejo, nereikėtų tikėtis, kad vaistažolių užpilai visiškai išgydys ligą. Tačiau vaistažolės gali sumažinti skausmą ir paspartinti gijimo procesą.
Vaistažolių arbatas yra itin naudinga gerti profilaktiškai – stiprina imunitetą. Pavyzdžiui, žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas yra sumažėjęs, rekomenduojama gerti melisos, ramunėlių, gysločio ar mėtų arbatos.Visgi,
gydymasis arbatomis efektyviausias tuomet, kai liga dar nėra įsisenėjusi.
 
Gamtoje yra daugybė naudingų vaistažolių. Pasirūpinkite natūralia savo organizmo apsauga ir imuniteto stiprinimu.
 
Naudingiausios žolelės auga ir Lietuvoje
  •  Plačialapis gyslotis – ypač tinkamas žaizdoms gydyti. Šis gyvasis tvarstis auga visur: pievose, miškuose, miestuose. Džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Gysločio lapai pasižymi geru dezinfekuojamuoju poveikiu, slopina uždegimą.
  •  Jonažolė – daugiametis žolinis augalas. Auga miškuose, pievose, šlaituose, pamiškėse. Turi nemažai vitamino C, karotino bei eterinių aliejų. Pasižymi puikiu antiseptiniu, uždegimo slopinamuoju poveikiu, efektyviai gydo sunkiai gyjančias žaizdas.
  •  Takažolė – vienmetis augalas, augantis laukuose ir įvairiose neįprastose vietose: kiemuose, pakelėse, takų pakraščiuose. Takažolė turi nemažai gydomųjų medžiagų: flavonoidų, vitaminų C, K bei kt. Takažolės preparatai vartotini stabdant kraujavimą, malšinant skausmą, taip pat kaip šlapimo skyrimąsi skatinanti, atsikosėjimą lengvinanti priemonė.
  •  Paprastoji linažolė – Lietuvoje itin paplitęs augalas. Auga laukuose, palaukėse, dirvonuose, šlaituose, pakelėse ir kt. Linažolės preparatai vartojami odos ligoms, hemorojui gydyti. Jie skatina šlapimo, prakaito, tulžies skyrimąsi, malšina skausmą, slopina uždegimą, gerina skrandžio bei žarnyno veiklą. Tinka egzemai, spuogams gydyti. 

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

Rasa 2018 geg. 15 09:06

Laba diena noriu pasiteirauti,kur as galeciau gauti (čemeryčiu vanduo),bet man reikalinga šaknis tos čemeryčios?