Depresija, gripas, klimaksas? Reikia vitaminų!

Teksto dydis:

Depresija, gripas, klimaksas? Reikia vitaminų!

2012.12.28 00:00

Gelbėkit – avitaminozė!
Lietuvoje – apie 10 proc. gyventojų kasdien vartoja 1 ar 2 kapsules vitamininių preparatų (multivitaminų) ar papildų. Po žiemos reikia jais domėtis labiau, kadangi šiuo metu maisto produktuose, vaisiuose bei daržovėse net 5-6 kartus mažiau „gyvybės elementų“ – vitaminų. Pasekmės – depresija, prasta savijauta, silpnas imunitetas, peršalimai, slogos, chroniškų ligų paaštrėjimas. Vitaminų trūkumas vadinamas „avitaminoze“ (hipovitaminoze).
Anot medikų dėl visų hipovitaminozių, nepaisant jų priežasties (vitaminų stokos maisto produktuose ar organizmo nesugebėjimo juos pasisavinti) nukenčia ne tik endokrininė ir nervų, bet ir imuninės sistemos. Sergant kai kuriomis ligomis vystosi ypač sunkios avitaminozės. Pavyzdžiui, paciento, sergančio cistine fibroze, organizmas nepasisavina visų riebaluose tirpių vitaminų. Tai atveria kelią bakterinėms ir grybelinėms ligoms. Sergant opiniu kolitu, sutrinka B grupės vitaminų sintezė žarnyne ir jų pasisavinimas. Avitaminozės sukeltų negalių daug, pagrindinė – liguista organizmo būklė, susilpnėjęs atsparumas ligoms.
Vartokite vitaminų, multivitaminų, vitaminizuotų maisto papildų, jeigu:
  • persirgote infekcine liga, galinčia sukelti komplikacijas (virusinės ligos, gripas), patyrėte operaciją ar traumą;
  • pasireiškia depresijos, apatijos požymiai, dėmesio ir atminties sutrikimai, nemiga;
  • sergate chroniška liga (šiuo atveju jums tinkamus vitaminų preparatus turi nurodyti gydytojas);
  • patyrėte stresą ar distresą (ilgalaikį stresą);
  • dirbant sunkų fizinį ar protinį darbą (egzaminai, mokymasis ir pan.);
  • intensyviai sportuojate ar keliaujate;
  • pasireiškia klimakterinio laikotarpio sutrikimų. 
Yra puikių vitamininių preparatų. Juose subalansuoti vitaminų komponentai, preparatai praturtinti mineralinėmis medžiagomis, aktyvinančiomis vitaminų poveikį. Modernūs vitaminų kompleksai užtikrina organizmo veiklai gyvybiškai svarbių medžiagų kiekį ir kokybę. Be to, vitaminų ir mikroelementų žmogus turi gauti ir vartodamas visavertį, natūralų maistą. Tokiu maistu turi maitintis visi, nepaisant amžiaus, nes daugelio ligų ištakų reiktų ieškoti vaikystėje. Polivitaminų su mineralinėmis medžiagomis turėtų būti skiriama prieš laiką gimusiems kūdikiams, maitinamiems dirbtinai, gydant nuo infekcijų, sergant virškinimo sistemos ligomis, esant vaistų nesuderinamumui, apsinuodijus alkoholiniais gėrimais, nikotinu ar kitomis medžiagomis. 

Vitaminai. Kokių mums reikia ir kodėl?

Riebaluose tirpūs vitaminai (RTV)
RTV – tai vitaminai A, E, K, D. Organizme jų randama labai mažai. Šie vitaminai būtini normaliam metabolizmui, kai jų trūksta išsivysto specifinės ligos. Vitaminas D nors ir priskiriamas riebaluose tirpstantiems vitaminams, tačiau laikomas hormonu.
RTV reguliuoja baltymų sintezę, padeda susidaryti normaliam mūsų kūno kauliniam ir raumeniniam audiniui, darniai funkcionuoti endokrininių liaukų sistemai.
  •  Vitaminas A. Jei su maistu negaunama pakankamai šio vitamino, gali sutrikti regėjimas, odos funkcijos, pasireiškia bendras silpnumas, vystosi kepenų, tulžies pūslės ligos, artritai, sąnarių ir jungiamojo audinio ligos. Vitamino A yra grūdų dribsniuose, riešutuose, augaliniuose aliejuose, pieno produktuose.
  • Vitaminas E. Kai organizme jo nepakanka, susilpnėja lytinė funkcija ir reprodukcinių organų veikla, didėja vėžio rizika. Šio vitamino daugiausia grūduose, augaliniuose aliejuose, riešutuose.
  • Vitaminas K. Jei trūksta šio vitamino, prastai kreši kraujas, vystosi pūlinės infekcijos, lėtai gyja opos ir žaizdos. Šis vitaminas reguliuoja skersaruožių ir lygiųjų raumenų veiklą. Jo yra grūduose, pieno produktuose, ropėse, burokėliuose.
  • Vitaminas D. Kai trūksta vitamino (hormono) D – vaikams išsivysto rachitas, suaugusiesiems – sąnarių ir kaulų ligos. Daugiausia vitamino D – žuvų taukuose, augaliniuose aliejuose, šiek tiek – lapinėse daržovėse. Jis veikia efektyviau, jei būnate saulėje ir su maistu gaunate kitų vitaminų. 
Vandenyje tirpūs vitaminai (VTV)
Tai visi B grupės vitaminai, vitaminas H (biotinas), vitaminas C ir vitaminas P (bioflavonoidas).
  • B grupės vitaminai dalyvauja mūsų organizmo neurofiziologinėse reakcijose, būtini normaliai nervų sistemos veiklai, padeda įsisavinti gliukozę, riebalų ir aminorūgštis. B grupės vitaminų didesniais ar mažesniais kiekiais yra visuose maisto produktuose, daugiausia – grūduose, košėse, šakniavaisiuose, pieno ir sūrio produktuose.
  • B ir P (PP) grupės vitaminus specialistai vadina „intelekto vitaminais“. Jei jų trūksta, silpnėja atmintis, sunkiau įsiminti žinias, vaikams gali pasireikšti traukuliai, atsirasti vystymosi sutrikimų.
  • Vitaminas H padeda reguliuoti baltymų sintezės procesus ląstelėse. Jo gausu jūros produktuose (dumbliai, jūros kopūstai), šakniavaisiuose.
  • Vitaminas C (askorbo rūgštis), dažnai vadinamas „vitaminų karaliumi“, pasižymi labai plačiu poveikiu. Jį sintezuoja daugumos gyvūnų, taip pat ir žmogaus, organizmas. Jei jo trūksta ilgesnį laiką, išsivysto skorbutas. Papildomai vartojant vitamino C preparatų, sumažėja tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių, skrandžio, onkologinėmis ligomis. Vitaminas C – puikus visos imuninės sistemos stiprintojas, naujausiais duomenimis, net savotiškas „antidepresantas“. Jo yra visuose citrusiniuose vaisiuose, ypač daug citrinose ir greipfrutuose, bei daržovėse. 

Komentuoti