Dėlės. Hirudoterapija

Teksto dydis:

Dėlės. Hirudoterapija

2012 rugs. 20 00:00

Mokslininkai teigia, kad žmogus gali atitolinti infarktą ar insultą arba jų išvengti, jeigu sulaukęs 50-ies kas tris mėnesius profilaktiškai užsidėtų po keletą dėlių.
 
Hirudoterapija (lot. hirudina – dėlė) - gydymas dėlėmis, buvo taikoma gydymo tikslais tūkstančiai metų iki Kristaus.
 
Šiandien pasaulyje vėl pastebima nauja susidomėjimo gydymu dėlėmis banga. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtino, kad gydymas dėlėmis dažnai yra efektyvesnis už vaistų vartojimą. Dėlės, skirtingai nuo daugelio vaistų, neturi nepageidautinų pašalinių poveikių, nekenkia virškinimo ir nervų sistemai. Dėlė teigiamai veikia visą žmogaus organizmą (gerina miegą, apetitą, kelia nuotaiką, normalizuoja medžiagų apykaitą ir imunitetą). Tai lemia kraujotakos normalizacija audiniuose ir papildomas kraujo praturtinimas deguonimi.
 
Gydomąjį hirudoterapijos poveikį sudaro keli faktoriai: reflektinis, mechaninis ir biologinis. Dėlės išdėstomos taip, kad prakąstų žmogaus odą tik refleksogeniniuose taškuose (akupunktūros taškuose). Antra, dėlės kraujotakai daro tiktai mechaninį poveikį. Turima omenyje kraujo išsiurbimas ir vėlesnis jo tekėjimas iš žaizdos. Trečia – dėlės į kraujotakos sistemą prileidžia savo seilių, kuriose yra daugiau kaip 100 įvairiausių aktyvių biologinių medžiagų, kurių švelnus poveikis normalizuoja žmogaus organizmo veiklą. Tokioms medžiagoms priskiriama: hialuronidazas, hirudinas, eglinai, gamtinės liposomos ir kt. Seilės pasižymi ir antibakteriniu poveikiu.
 
Hirudoterapija taikoma, kai sergama:
 
- odos ligomis (furunkuliozė, plikimas, egzema);
 
- venų ir arterijų tromboze, tromboflebitu ir pan.;
 
- LOR ligomis (otitas, aštrus klausos nervų nevritas, gaudesys ausyse ir pan.).
 
Hirudoterapija taikoma, turint:
 
- ginekologinių (sutrikęs menstruacinis ciklas, adenomiozė, gimdos kaklelio erozija, mastopatija ir pan.);
 
- urologinių (kepenų ligos, chroniškas prostatitas, pakartotinis vyriškas nevaisingumas ir pan.);
 
- kardiologinių (hipertonija, miokardo infarktas, miokarditas ir pan.) problemų;
 
- proktologinių (hemorojus);
 
- stomatologinių;
 
- kosmetologinių (celiulitas, raukšlės, bloga veido spalva);
 
- oftalmologinių (glaukoma, keratitas ir pan.) ligų;
 
- neurologinių (nevritai);
 
- autotransplantacinių;
 
- reumatologinių (reumatizmas, sklerodermija);
 
- gastroenterologinių (vidurių užkietėjimas, cholicestitas, kolitas, pankreatitas) problemų;
 
- bei sutrikus medžiagų apykaitai (nutukimas, podagra, diatezė).
 
Hirudoterapija netaikoma, kai:
 
- yra kraujo krešėjimo problemos (hemofilija);
 
- piktybiniai navikai;
 
- nėštumas;
 
- gydomąsi kitais būdais.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

audrone 2012 liep. 8 12:04

ar AIRIJOI GALIMA RASTI GYDYMA DELEMIS,jai kas zinot prasyk.