Arbatos gydomoji galia

Teksto dydis:

Arbatos gydomoji galia

2013.04.02 12:10

Tikriausiai nedaugelis iš mūsų gerdami arbatą žino jos sudėtį arba bent jau susimąsto kokių medžiagų joje yra. Arbatos cheminė sudėtis daugelio mokslininkų tyrinėjama jau ne vieną šimtmetį. Šis darbas tęsiamas ir toliau. Arbatos sudėtyje randama apie 300 medžiagų, kurių reikšmė organizmui skirtinga. Svarbiausios iš jų: fenolininiai junginiai, katechinai, pektininės medžiagos, spiritai, rūgštys (gintaro, citrinos, pieno, amino), purino dariniai (kofeinas, guaninas, adeninas, teofilinas, teobrominas), pigmentai, vitaminai, fermentai, mineralinės ir aromatinės medžiagos, o taip pat baltymai, celiuliozė ir krakmolas.
Tyrimai parodė, kad 30-50 proc. arbatos sudaro ekstraktinės (t.y. tirpios vandenyje) medžiagos. Žalioji arbata jų turi daugiau (30-50 proc.), o juodoji mažiau (30-45 proc.). Iš tirpiųjų medžiagų svarbiausios šios: rauginės medžiagos, eteriniai aliejai, alkaloidai, amino rūgštys ir vitaminai.
Rauginės medžiagos
Jos yra vienas svarbiausių arbatos komponentų (15-30 proc. sudėties). Tai sudėtingas 10 polifenolinių junginių mišinys, kurį sudaro taninas, įvairūs katechinai, polifenoliai ir kitos medžiagos. Arbatos taninas (teotaninas) suteikia jai malonų aitrumą, skonį ir aromatą. Katechinai turi vitamino P savybių, todėl arbata yra pagrindinis šio vitamino šaltinis. Žalioji arbata turi tanino daugiau nei juodoji (iki 3 proc.).
Eteriniai aliejai suteikia arbatai nepakartojamai malonų aromatą, yra labai lakūs ir greitai išgaruoja, jei arbata neteisingai laikoma ir plikoma. Ką tik užplikyta arbata visuomet kvapnesnė nei pastovėjusi ar pakartotinai pašildyta.
Alkaloidai
Pats svarbiausias iš jų - kofeinas arba vadinamas teinas (arbatos kofeinas). Teinas veikia švelniau nei kofeinas esantis kavoje ir nesikaupia organizme. Kadangi jis greitai išskiriamas, arbatos galima gerti daugiau nei kitų gėrimų turinčių kofeino. Teino kiekis arbatoje priklauso nuo žaliavos: aukštos rūšies arbatose, pagamintose iš jaunų lapelių, jo yra daugiau, o iš senų lapų ir stiebo – gerokai mažiau.
Be kofeino arbatoje yra alkaloidų – teobromino ir teofilino. Jie plečia kraujagysles, skatina šlapimo išsiskyrimą. Be to, arbatoje yra sunkiai tirpstančio vandenyje adenino ir visiškai netirpstančio guanino – alkaloidų, kurie turi neigiamų savybių.
Baltymai ir amino rūgštys
Jie sudaro 15-25 proc. arbatos. Arbatos baltymai savo kokybe ir maistingumu prilygsta ankštinių augalų baltymams, o vegetarai mano, kad jie gali pakeisti gyvulinius riebalus. Arbatoje yra dviejų rūšių baltymų: tirpūs šarmuose – gliutelinai ir tirpūs vandenyje – albuminai. Žaliojoje arbatoje yra daugiau albuminų, o juodojoje – gliuteinų.
Iš 17 arbatoje esančių amino rūgščių svarbiausia gliutamininė rūgštis, kuri padeda atkurti išsekusią nervų sistemą.
Pigmentai
Tai – chlorofilas, ksantofilas, karotinas. Jie nulemia arbatos spalvą, kuri kinta nuo šviesiai žalios iki tamsiai žalios arba nuo gelsvos iki raudonai rudos. Chlorofilo daugiau žaliojoje arbatoje, o ksantofilo ir karotino – juodojoje.
Be to, dar yra 2 grupės dažančių medžiagų – tearubiginai (10 proc.), suteikiantys arbatai rusvai rudą atspalvį, ir teaflavinai (2 proc.) – auksinį. Teaflavinams oksiduojantis arbata tampa neskaidri ir tamsėja. Geroje arbatoje teaflavinai turi sudaryti 25 proc. plikinio spalvingumo.
Mineralinės medžiagos
Jos sudaro 4-7 proc. Aukštos kokybės arbatoje yra daugiau kalio ir fosforo, žemesnės – natrio, kalcio ir magnio. Taip pat rasta geležies, fluoro, jodo, vario ir aukso. Fluoras naudingas dantų profilaktikai, jodas malšina sklerozę, o fosforas naudingas nervų sistemos veiklai.
Vitaminai
Arbata naudinga dėl joje esančių įvairių vitaminį. Vitamino C arbatoje yra 3-4 kartus daugiau nei citrinų ar apelsinų sultyse, o žaliojoje arbatoje jo 10 kartų daugiau nei juodojoje. Iš B grupės vitaminų rasti B1, B2, PP1, B15 ir rutinas. Pagrindinis arbatos vitaminas - vitaminas P, kuris stiprina kraujagyslių sieneles, gerina jų elastingumą. Šio vitamino arbatoje yra žymiai daugiau nei kituose gėrimuose, todėl išgėrus per dieną 3-4 stiklines vidutinio stiprumo arbatos organizmas gauna profilaktinę vitamino P normą. Labai svarbus ir vitaminas K, kuris reikalingas normaliam kraujo krešėjimui palaikyti.
Pektinai
Tai koloidinės sudėtingos struktūros medžiagos, kurių arbatoje yra 2-3 proc. Geros kokybės arbatos paprastai turi daugiau pektinų. Jie padeda išsaugoti arbatos kokybę, nes nuo jų priklauso higroskopiškumas. Trūkstant pektinų, higroskopiškumas padidėja ir arbata sugeria kvapus, drėgmę, greičiau genda.
Arbata – labai svarbių ir vertingų žmogui medžiagų šaltinis, tikra nuolat veikianti cheminė laboratorija.

Komentuoti