Kas yra joga?

Teksto dydis:

Kas yra joga?

Joga yra gyvenimo būdas. Tai išbaigta mokymo sistema apie kūną, protą ir vidinę dvasią. Šis teisingo gyvenimo menas gimė Indijoje prieš tūkstančius metų.
Kadangi joga apima visuotines tiesas, jos mokymas šiuo metu lygiai taip pat svarbus kaip ir senais laikais. Joga yra praktiniai patarimai, tai nėra religija, todėl jais vadovautis gali budistai, žydai, krikščionys, musulmonai, induistai ir netgi ateistai. Joga suvienija visus.
 
Žodis „Joga“ kildinamas iš Sanskrito šaknies „yug“, kuri reiškia „sujungti ar suvienyti“. Šiame kontekste turima omenyje proto ir kūno vienybė, individualios žmogaus sąmonės susiliejimas su Visatos universaliąja.
 
Joga yra visą apimantis mokslas, kilęs prieš tūkstančius metų Indijoje. Tai – seniausia asmeninio tobulėjimo sistema, apimanti kūną, protą ir sielą. Senovės jogai turėjo gilų žmogaus tikrosios prigimties suvokimą ir žinojo, ko žmogui reikia, kad gyventum harmonijoje su savimi ir supančia aplinka. Jie suvokė fizinį kūną kaip mašiną, protą – kaip vairuotoją, sielą – kaip žmogaus tikrąjį „aš", jo poelgius, emocijas ir intelektą – kaip tris jėgas, kurios „traukia" kūną. šios trys jėgos turi būti pusiausvyroje, kad vyktų visapusiškas tobulėjimas.
Turint omenyje abipusį kūno ir proto ryšį, jogai suformulavo unikalų šios pusiausvyros palaikymo metodą – metodą, kuris apjungia visus judesius, reikalingus palaikyti fizinei sveikatai, kvėpavimo ir meditacijos technikas, kurios užtikrina proto ramybę.
 
JOGOS SINTEZĖ
Per amžius susiformavo keturi skirtingi jogos keliai (karma, jniana, bhakti ir radža). Jie dažnai yra palyginami su banjano arba bengalinio fiko medžiu. Jo šaknys auga iš šakų ir atrodo, kad medis auga iš dangaus į žemę. Mes visi esam skirtingi, todėl vienas iš šių kelių mums bus labiau priimtinas, tačiau vienpusiškas vystymasis yra nerekomenduotinas, nes gali asmenybę išvesti iš pusiausvyros. Asmenybės širdis, intelektas ir rankos turi būti vystomos kartu, todėl labai svarbu yra šių keturių kelių sintezė. Geriausia yra pasirinkti vieną sadhaną (dvasinę praktiką) ir tuo pačiu metu naudoti kitų jogos kelių metodus.
 
KARMA JOGA – AKTYVUS KELIAS
Karma joga yra nesavanaudiškas tarnavimas. Einant šiuo keliu protas yra greičiausiai išvalomas ir praplečiamas jo ribotumas. Karma jogas sunkiai dirba tiek fiziškai, tiek protiškai. Jis siekia nugalėti ego ir jo prisirišimus, tarnauti visuomenei nesitikėdamas jokio atlygio, atrasti vienybę skirtumuose. Taip jis suvokia visuotiną dieviškumo esmę, kuri esti visose gyvose būtybėse. Karma joga labiausiai tinka aktyviems žmonėms. Jos esmė – nesavanaudiškas darbas pasaulyje dvasinėje plotmėje.
 
DARBAS – DVASINĖ PRAKTIKA
Dauguma žmonių skundžiasi, kad neturi laiko dvasinei praktikai, kad yra per daug užsiėmę arba neturi potraukio daryti asanas ar medituoti. Karma jogoje pats darbas, atliekamas teisingai nusiteikus, tampa dvasine praktika.
 
FILOSOFINIS KELIAS – JNIANA JOGA
Tai filosofinis arba intelektualinis prisilietimas prie dvasinio vystymosi, pasaulį nusakantis kaip iliuziją. Dviem galingais intelektualiniais metodais – vivekos (teisingo pasirinkimo) ir vairagjos (beaistriškumo) – iliuzijos arba Majos šydas yra pakeliamas. Jniana joga dažnai laikoma pačiu sunkiausiu iš keturių jogos kelių. Jam reikia aštraus proto ir išgryninto intelekto.
 
BHAKTI JOGA – ATSIDAVIMO KELIAS
Bhakti joga ras atgarsį emocingų žmonių širdyse. Kadangi emocijos negali būti be galo slopinamos, bhakti joga moko jų sublimavimo metodų. Įvairiais būdais (maldomis, mantrų – šventų formulių – kartojimu) emocine energija yra paverčiama atsidavimu, o pyktis, neapykanta ir pavydas – pozityvia energija. Emocinė meilė paverčiama dieviškąja meile. Bhaktas stengiasi matyti dievą visuose.
 
MOKSLINIS KELIAS – RADŽA JOGA
Mes visi turime didžiulius protinius ir psichinius išteklius, kurie beveik visiškai nepanaudoti glūdi pasąmonėje. Šio potencialo išlaisvinimui radža joga naudoja psichologinį metodą, paremtą praktine proto koncentracijos ir kontrolės sistema. Jos pagrindą sudaro doras elgesys, sveikas kūnas ir stabilios pozos, kvėpavimo reguliavimas ir jausmų valdymas. Kai pamatai yra tvirtai suręsti, galima tikėtis sėkmės, statant ant jų koncentracijos ir meditacijos antstatą. Viena iš radža jogos formų, akcentuojanti asanas ir pranajamas, yra hatha joga. Tačiau be Jamos, Nijamos ir kitų pakopų (nurodytos toliau) tai nėra „joga“.
 
AŠTUONIOS RADŽA JOGOS PAKOPOS
Stebėdami savo mintis, senovės jogai moksliškai ir objektyviai išstudijavo daugybę kliūčių, trukdančių sąmoningai kontroliuoti protą. Išminčius Patandžalis sudėjo šių ieškojimų rezultatus į Radža jogos Sūtras – tekstus, aprašančius vidinį proto darbą. Patandžalis pateikia aštuonių pakopų (aštanga) planą, kaip suvaldyti neramų protą ir mėgautis ilgalaike ramybe.
Pakopos:
1. Jama – tiesa, smurto, vagysčių, gobšumo atsisakymas, seksualinės energijos kontrolė.
2. Nijama – asketizmas, tyrumas, pasitenkinimas, raštų studijavimas, ego sumažinimas (kapituliacija).
3. Asanos – nejudamos pozos.
4. Pranajama – gyvybės energijos kontrolė.
5. Pratjahara – juslių atitraukimas.
6. Dharana – proto koncentracija.
7. Dhjana – meditacija.
8. Samadhis – aukščiausios sąmonės būsena.
 
Parengta pagal „Joga Kūnas ir Dvasia"
 
 

Komentuoti