Kas nebijo bičių įgėlimų?

Teksto dydis:

Kas nebijo bičių įgėlimų?

2013.06.06 00:00

Apiterapija (lot. apis – bitė), tai bičių produktų, bičių nuodų ir preparatų iš jų panaudojimas gydomaisiais tikslais. Apiterapija efektyviai ir teigiamai veikia beveik visus žmogaus organus ir sistemas (XX am. pradžioje kaimo gydytojai bičių medų skirdavo ir nuo peršalimo, ir „nuo pilvo”, ir nuo tuberkuliozės – medus buvo laikomas oficialia gydomąja priemone).
 
Metodo pradininku laikomas Senovės Romos gydytojas Klaudijus Galenas (130-200 m.e.), kuris susistemino visus duomenis apie to laikotarpio vaistus, ir praktiškai ėmė taikyti preparatus su vynu, vyno actu ir medumi. Mėgstama Galeno vaistų forma buvo košelės – mišiniai iš įvairių augalinių miltelių su medumi ir sirupai iš jų.
Medus, pikis (propolis), bičių pienelis, nuodai, žiedadulkės pasižymi daugybe vertingų požymių: veikia prieš mikrobus, virusus, radioaktyvumą, stimuliuoja imunitetą, papildo organizmą deguonimi ir kt.
Gydytojai, taikantys apiterapijos metodą – bičių įkandimus, yra specialiai apmokomi, kaip parinkti pacientui individualiai tinkančią preparatų ir jų kombinacijų schemą, priderintą prie kompleksinio ligos gydymo.
Apiterapija naudojama daugelyje medicinos sričių (pediatrijoje, kardiologijoje, neurologijoje, stomatologijoje, geriatrijoje ir net onkologijoje). Jos preparatų prireikia kosminėse, ilgai trunkančiose povandeninėse ekspedicijose, bei po alinančių treniruočių. 
Gydymas bičių įgėlimais 
Bičių nuodai
Bičių nuodai – tai stipriai veikianti medžiaga, kurią taikant reikia ypatingo dėmesio. Žmogui šis preparatas skiriamas, atsižvelgiant į jo jautrumą nuodo poveikiui ir ligos tipą bei sunkumą.
Bičių nuodai – bespalvis, tirštas, kvepiantis medumi skystis. Jie gydymo metu patenka į žmogaus organizmą keliais metodais: leidžiant bitei įgelti, įtrinant, elektroforezės, inhaliacijų būdu ar vartojant į vidų. Pats efektyviausias ir dažnai naudojamas būdas – bitės įgėlimas. Poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo įgėlimų skaičiaus ir nuo individualios reakcijos į bičių nuodus. Šie nuodai yra puiki terapinė priemonė nuo daugelio ligų, veikia prieš uždegimą ir nuskausmina. Labai dažnai bičių nuodai naudojami, norint numalšinti stiprų skausmą sąnariuose (net atstatyti jų judrumą) ir raumenyse, sergant reumatizmu, hipertonine liga, bronchine astma, neurozėmis ir kt. 
Apie metodą
Žinoma, ši terapija netinka bičių įgėlimams alergiškiems žmonėms. Todėl prieš pradedant procedūrą būtina patikrinti žmogaus jautrumą bičių nuodams. Tam dažniausiai atliekamas biologinis bandymas. Oda ties juosmeniu švariai nuvaloma ir ten pridedama įkąsti pasiruošusi bitė. Bitės geluonis ištraukiamas tuoj pat, kad į organizmą patektų tik minimali nuodų dozė. Sekančią dieną atliekami šlapimo tyrimai, kuriuose svarbiausia yra baltymų ir cukraus parodymai. Tada tenka iškęsti dar vieną bitės įgėlimą, o geluonis ištraukiamas jau po minutės. Kitą dieną – vėl šlapimo tyrimai. Jei organizme jokių pakitimų nerandama, pradedamas gydymas. 
Kaip atliekama procedūra
Procedūrai bitę paima specialiu pincetu už nugarėlės ir prideda pilvuku prie reikalingos vietos. Pasirinktas odos plotas prieš tai turi būti kruopščiai nuvalytas. Po įgėlimo geluonis ištraukiama praėjus 5 – 10 minučių. Po procedūros ligoniui rekomenduojama 20 – 30 minučių pagulėti. Gydymo kurso metu ligoniui reikia stebėti savo būklę ir kartą per savaitę atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.
Dažniausiai gydymas vyksta pagal schemą: pirmą dieną leidžiama įgelti tik vienai bitei, kitą dieną – dviems, ir taip toliau, kasdien pridedant po bitę. Toks gydymo kursas tęsiamas 10 dienų, tada daroma 3 – 4 dienų pertrauka. Po jos gydymą galima pakartoti, leidžiant įgelti tris kartus daugiau. Viso per du kursus gali būti panaudota iki 200 bičių. Jei po tokio gydymo sveikata nepagerėja, jis nutraukiamas.
Bičių įkandimais gydant sunkias sąnarių ligas, bitės dedamos ant specialių taškų, Indijoje vadinamų marmomis. Per dieną gali įgelti ne daugiau kaip 6 bitės. Terapija atliekama tris vasaras. Pirmą vasarą bitės įkandimais stabdomas ligos progresavimas, antrąją po jų pradedama sveikti, trečią vasarą būklė stabilizuojasi.
Vieta, kur turi gelti bitė, pasirenkama atsižvelgiant į ligos pobūdį. Dažniausiai tai būna išoriniai pečių ir klubų paviršiai. Stengiamasi, kad pakartotinai ten pat būtų įgeliama tik praėjus 4 – 5 dienoms.
Įspėjimas
Bičių nuodai netinka sergant ūmiais infekciniais susirgimais, cukriniu diabetu, tuberkulioze, hepatitu, esant piktybiniams dariniams, nėščioms moterims.

Komentuoti