2011 geg. 29 00:00
Dispepsija – tai negalavimų kompleksas, lydimas nemalonių pojūčių ar skausmo viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje. Būdingi simptomai: greitas pasisotinimo jausmas valgant, pykinimas, vėmimas ir pilvo pūtimas. Dažniausiai sergama funkcine dispepsija, kuri atsiranda dėl skrandžio motorikos sutrikimų. Tai tas pats visiems žinomas „tingaus skrandžio“ sindromas.
Visi gerai žino, kad normaliam maisto įsisavinimui itin svarbus skrandžio gebėjimas ritmiškai ir koordinuotai susitraukti, susmulkinti maistą, jį apdirbti ir stumti toliau į virškinimo traktą. Sergant dispepsija – skrandis „tingi“ susitraukinėti. Todėl maistas per ilgai užsibūna skrandyje, taip sukeldamas aibę nemalonių pojūčių pilvo srityje.
Kaip atpažinti „aptingusį skrandį“?
Galima drąsiai teigti, kad dispepsijos simptomai iki skausmo pažįstami kone visiems. Esminiai sutrikimo požymiai yra šie: sunkumas skrandyje, pilvo pūtimas, pykinimas. Išvardinti dispepsijos sindromui būdingi požymiai gali būti susiję, bet taip pat gali visiškai nepriklausyti nuo vartojamo maisto. Dispepsijai taip pat būdingas pilnumo skrandyje jausmas bei greito (per ankstaus) pasisotinimo pojūtis.
Jei aukščiau išvardinti simptomai Jus dažnokai kankina, tačiau nesergate jokia rimta virškinimo trakto liga (pvz., opalige), vadinasi Jūsų skrandis – „aptingo“. Jūs rizikuojate susirgti funkcine dispepsija.
Ar dažnai „aptingsta skrandžiai“?
Susirgimo dispepsija dažnumas nepriklauso nuo amžiaus, lyties ar socialinio statuso. Tyrimai rodo, kad žemesnio pragyvenimo lygio šalyse yra daugiau žmonių, besiskundžiančių dispepsijai būdingais pojūčiais: sunkumu skrandyje, dujų kaupimusi pilve, pykinimu. Matyt ne veltui gastroenterologinių ligų kiekis ir dažnumas vadinamas savotišku visuomenės gerovės matuokliu.
Deja, Lietuvoje statistika šiuo klausimu nėra itin palanki. Didesniems ar mažesniems dispepsijai būdingiems virškinimo sutrikimams polinkį turi kas trečias gyventojas. Vieni žmonės nuo „tinginio skrandžio“neveiklumo kenčia dažnai: paprastai 1-2 kartus per savaitę ir dažniau. Kitiems dispepsijos simptomai pasireiškia rečiau, dažniausiai tuomet, kai piktnaudžiaujama alkoholiu arba nesilaikoma taisyklingos mitybos režimo.
„Skrandžio tingumo“ priežastys
Deja, iki šiol nėra iki galo išaiškintos priežastys ir mechanizmai, lemiantys dispepsijos atsiradimą. Nėra duomenų, kad šis virškinimo sutrikimas labiau būtų paplitęs tarp tų žmonių, kurie, pvz., turi žalingų sveikatai įpročių (rūkymas, alkoholio, kavos ir arbatos besaikis vartojimas) ir naudoja daugiau vaistų, lyginant su pacientais, kenčiančiais nuo kitų įvairių gastroenterologinių ligų.
Beje, kai kurie tyrimai patvirtina, jog rūkymas daugiau nei dvigubai padidina riziką susirgti dispepsija.
Žinoma, dujų kaupimasis žarnyne, sunkumo pojūtis skrandyje, pykinimas – visi šie simptomai gali būti funkcinės dispepsijos požymiai. Bet lygiai taip pat tai gali būti banaliausio persivalgymo, nervinio streso ar kitų faktorių pasekmės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aukščiau išvardintų nusiskundimų pagrindinė priežastis dažniausiai būna skrandžio ir dvylikapirštės žarnos motorikos sutrikimai. Juk ne veltui sakoma, ką suvalgysi – taip ir jausiesi.
Kaip kuo efektyviau sumažinti dispepsijos riziką?
„Tingaus skrandžio“ profilaktikai jums pravers šie patarimai ir rekomendacijos:
· Valgykite nedideles porcijas ir reguliariai – kasdien tuo pačiu metu, tuomet jūsų skrandis bus pasiruošęs maisto perdirbimui.
· Kuo mažiau vartokite gyvulinės kilmės riebalų (sviesto, riebios mėsos ir pan.), gazuotų gėrimų, kavos, šokolado.
· Stenkitės neturėti antsvorio.
· Ribokite arba išvis atsisakykite rūkalų ir alkoholio.
· Vakarienę valgykite ne vėliau kaip likus dviems valandoms iki miego.
· Venkite stresų ir fizinio pervargimo.
Vis tik – ir šie patarimai nėra panacėja nuo dispepsijos. Juolab, kad gyventi taip, kaip patariama, kaip nebūtų gaila, pavyksta toli gražu ne kiekvienam.
Komentuoti