Bazilikų eterinis aliejus

Teksto dydis:

Bazilikų eterinis aliejus

2012 birž. 19 18:22

Baziliko gimtinė yra Indija, Afganistanas ir Pakistanas. Kaip byloja jo pavadinimas, tai karalių ar karališkas augalas. Jo vardas kildinamas iš graikų k. žodžio basileus, kuris reiškia karalius. Antikos istorijos liudija, kad šiam stipriai kvepiančiam augalui buvo priskirta vieta tarp karališkų žolių, jį rinkti, juo naudotis buvo suteikta teisė tik karaliui ir jo šeimos nariams.
Bazilikas buvo laikomas turtą ir pinigus nešančiu augalu. Jo lapelių patariama nešiotis piniginėje ar dar geriau rūbuose arba jo eteriniu aliejumi patepti piniginę, banknotus ar vietą, kur laikomi pinigai.
Hinduizme bazilikas yra šventa žolė ir labai dažnai auginamas šalia šventyklų. Indijoje bazilikas vadinamas tulase. Tulase jis vadinamas visose pagrindinėse indų kalbose.Ypatingai malonaus kvapo tulasių šakelės šimtmečius naudojamos tradicinėje ajurvedoje, rytinėms girliandoms ir kaip prieskonis. Moderniaisiais laikais iš tulasių imta distiliuoti eterinį aliejų. 
Tulasė kaip augalas yra labai svarbus simbolis daugelyje hinduizmo sričių. Tulasė - svarbi deivė hinduizme, labiausiai susijusi su višnaizmu. Įdomu tai, kad šventyklose šalia dievų murčių paprastai statomas žalias tulasės krūmelis vazone. Indijoje tulasė kaip augalas yra žinoma dviejų rūšių: tamsiai žalia Hanumano Tulasė, šviesiai žalia Ramos Tulasė. Kiekvienais metais Tulasė dvyliktąjį arba Kartikos mėnesį ištekinama už Krišnos ir tuo pačiu baigiasi 4 mėnesius trukęs palankus periodas vedyboms ir ta visuotine švente baigiamas vestuvių sezonas Indijoje. Ypač tulasę garbina vaišnavai. Kartikos mėnesį jie kasdieną atlieka specialias maldas ir pudžas Tulasei, ritualinis žibintų deginimas dipavalis taip pat siejamas su Tulase.Vaišnavai tradiciškai gamina džapamalas.
Indijos tulasę linėjininkai pakrikštijo Ocimum tenuiflorum visuotinės augalų klasifikacijos laikais, vos prieš porą šimtų metų. Šiuolaikiniai Indijos botanikai tulasę labiau linkę vadinti O. sanctum arba šventuoju baziliku.
Nepale babari, arba bazilikas, siejamas su gyvenimu ir mirtimi ir auginamas beveik kiekvienuose indų namuose. Tikima, kad jis nuvaiko piktas dvasias ir neša laimę bei turtą.
Tūkstantmečiais tulasė naudojama ajurvedos medicinoje. Ji aprašoma klasikiniame ajurvedos veikale - čaraka samhitoje. Tulasė yra laikoma itin geru adaptogenu, balansuojančiu kūno procesus bei jo skysčius ir padedanti kūnui prisitaikyti prie streso. Ajurvedoje tulasė laikoma „gyvenimo eliksyru“ ir, tikima, prailgina gyvenimą.

Šventųjų bazilikų, arba tulasių, ekstraktai plačiai naudojami ajurvedos vaistuose:

  • nuo peršalimo;
  • galvos skausmo;
  • skrandžio sutrikimų;
  • uždegimų;
  • širdies ligų;
  • įvairių apsinuodijimų, maliarijos.

Kadangi tulasės mažina kraujospūdį, jų eterinis aliejus rekomenduojamas nuo širdies permušimų.

Tradiciškai tulasės vartojamos įvairiausiomis formomis:

  • arbatų;
  • sausų miltelių;
  • gryni švieži lapai arba sumaišyti su ghi;
  • eteriniai aliejai.

Dėl savo puikių antimikrobinių savybių eterinis aliejus plačiai naudojamas ne tik gydymui, bet ir kosmetikoje.
Tulasė yra vienas iš pačių švenčiausių augalų Indijoje. Hindai duoda vandens sumaišyto su tulasių žiedais mirštančiajam, kad jo siela pakiltų į dangų.

Naujausios studijos liudija, jog tulasės veikia kaip modernūs nuskausmintojai, stabdo CoX-2 veiklą, dėl to, jog turi daug eugenolio (1-hidroxi-2-methoxi-4-alilbenzeno). Šventųjų bazilikų veikliosios medžiagos taip pat veiksmingos gydant diabetą, nes mažina gliukozės kiekį. Mažina bendrą cholesterolio lygį ir itin gerai veikia kaip antioksidantas. Tulasių substancijas mokslininkai laiko itin perspektyviomis saugantis nuo radioaktyvaus poveikio ir kataraktos.

Pagrindinės tulasių veikliosios medžiagos: oleanolinė rūgštis, ursolinė rūgštis, rozmarininė rūgštis, eugenolis, karvakrolis, linalolis ir β-kariofilenas.
Bazilikas į Europą atkeliavo iš Indijos. Ilgus amžius į numirėlio rankas buvo dedama baziliko šakelė, tikintis, kad šis augalas padės saugiai nukeliauti į anapusinį pasaulį. Šiandien Europoje bazilikas labiausiai žinomas kaip prieskonis ir mažai kam žinomos jo vertingos gydomosios savybės.

Bazilikai klasikinėje Himalajų medicinoje naudojami gydyti daugeliui ligų susijusių su:

  • nerimu,
  • įtampa,
  • kraujo priplūdimu,
  • kosuliu,
  • peršalimu.

Himalajų gydytojai bazilikų eterinį aliejų rekomenduoja nuo:

  • vidurių užkietėjimo,
  • viduriavimo (sureguliuoja žarnyno veiklą),
  • vidurių pūtimo, spazmų,-
  • virškinimo sutrikimų, dizenterijos,
  • sumušimų ir žaizdų,
  • aukštos temperatūros,
  • galvos skausmo ir migrenos,
  • vabzdžių įkandimų,
  • menstruacijų skausmų,
  • raumenų spazmų,
  • nervinių skausmų,
  • nervingumo,
  • sinusito,
  • gerklės skausmo,
  • nuovargio ir mieguistumo.

Prancūziškos aromaterapijos specialistų tyrimai liudija bazilikų eterinį aliejų esant:

  • itin geru spazmolitiku, reguliuojančiu simpatinę nervų sistemą;
  • itin veiksminga priešuždegimine substancija, veikiančia infekcinės kilmės uždegimus;
  • mažinančiu kraujo priplūdimą (venose, plaučių arterijose ir prostatoje);
  • aktyviai veikiančiu virusus ir bakterijas.

Todėl jie bazilikų eterinį aliejų rekomenduoja nuo:

  • aerofagijos; gastritų,
  • kasos nepakankamumo,
  • virusinių hepatitų A ir B;
  • blogumo transporte,
  • žarnyno spazmų, geltonosios karštinės;
  • šlapimo takų infekcijų, prostatito;
  • virusinių susirgimų,
  • sklerozės, atminties gerinimui;
  • nerimo, kai kurių depresijos atvejų, astenijos (nuolatinio pervargimo);
  • reumatinio poliartrito;
  • tropinių virusinių ligų profilaktikai;
  • venų priežiūrai.

Inhaliuojant bazilikų eterinį aliejų sutraukiama nosies gleivinė ir palengvėja slogos simptomai.

  • Bazilikų sėklos turi švelniems antibiotikams identiškų medžiagų, kurios padeda įveikti odos infekcijas, jeigu sutrintas sėklas naudoti kaip kompresą ant infekuotos odos.
  • Bazilikų eterinis aliejus sėkmingai naudojamas kremuose ir tepaluose nuo aknės.
  • Bazilikų lapelių arbatą žmonės geria vakare, kad maloniai atsipalaiduotų ir giliai miegotų.
  • Keletas bazilikų lapelių prieš valgį sužadina apetitą, o jų arbata po valgio pagerina virškinimą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, sumažina dujų kiekį.

Tradicinėje, arba klasikinėje, kinų medicinoje bazilikai naudojami sutrikus inkstų funkcijoms, išopėjus gleivinėms ir kaip kraujavimą stabdanti priemonė iki ir po gimdymo.
Ajurvedoje bazilikų sultys rekomenduojamos nuo gyvačių įkandimų; kaip bendras organizmo tonikas; nuo peršalimo; kosulio; reumatinio artrito; anoreksijos; odos problemų; menstruacijų sutrikimų, ypač skausmingų menstruacijų, maliarijos, ausų skausmo, tačiau dažniausiai naudojamas nuo temperatūros. Klasikiniame recepte infekcijų profilaktikai ir nuo aukštos temperatūros rekomenduojama sumaišyti bazilikų, juodųjų pipirų ir imbierų su medumi ir vartoti po arbat. š.

Bazilikų eterinis aliejus turi savybę padėti kūnui adaptuotis prie naujų sąlygų ir streso.

Tulasių eterinis aliejus naudojamas:

  • norint sumažinti cukraus kiekį kraujyje,
  • mažinti temperatūrai,
  • nuo bronchito, astmos,
  • streso,
  • aftozinio stomatito.

Taip pat nustatyta, kad bazilikų eterinis aliejus naikina žarnyno parazitus.
Tyrimai, susiję su bazilikų savybe mažinti cukraus kiekį kraujyje, atliekami jau kelis dešimtmečius ir teikia vilčių sergantiems kai kurių rūšių diabetu.

Indijos mokslininkų tyrimai parodė, kad bazilikai turi:

  • priešuždegiminį,
  • nuskausminantį,
  • temperatūrą mažinantį poveikį,
  • lėtina spermos gamybą.

Bazilikų eterinis aliejus:

  • aktyvina atmintį ir atgaivina pavargusį protą;
  • aktyvina uoslės pojūtį, susilpnėjusį persirgus virusinėmis ligomis;
  • bazilikų eterinis aliejus masažiniuose mišiniuose gerai atpalaiduoja persidirbusius raumenis.

Kontraindikacijos: nežinomos, jei vartojama terapinėmis dozėmis.

Literatūra:
1. Medicinal Plants of Nepal, His Majesty's Government of Nepal, Ministry of Forest and Soil Conservation, Department of Plant Resources, 6th Edition, Kathmandu, 20012. Leung A. Encyclopedia of Common Natural Ingredients Used in Food, Drugs, and Cosmetics . New York, NY: J Wiley and Sons; 1980.3. Lewis W., Medical Botany. Plants Affecting Man’s Health. John Wiley & Sons, New York (1977)4. Newall, C.A., L.A. Anderson and J.D. Phillipson. Herbal Medicines: A Guide for Health-care Professionals. London: The Pharmaceutical Press. 1996.5. Franchomme P., Jollois R., Pénoël D. L‘aromathërapie exactement: encyclopédie de l‘utilisation thérapeutique des extraits aromatiques. 2001. 

laimė K.2011 m.(C) Kvapų namai

Pirkite čia

Komentuoti